- AFP-BNS nuotr.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paleontologai rado seniausių žinomų sausumos augalėdžių protėvių liekanų – suakmenėjusius prieš 300 mln. metų gyvenusio padaro kaulų; šis atradimas, anot jų, suteikia daugiau žinių apie augalais mintančių sausumo gyvūnų evoliuciją, sakoma trečiadienį paskelbtame straipsnyje.
Rasta dalis gyvūno, pavadinto Eocasea martini griaučių, yra „pirmoji grandis tarp mėsėdžių ir augalėdžių, pereiga“, naujienų agentūrai sakė šios studijos pagrindinis autorius Robertas Reiszas (Robertas Reisas), Toronto universiteto Misisaugoje profesorius.
Eocasea buvo mėsėdis, tačiau kai kurios jo kaulų ypatybės rodo, kad jis buvo artimas augalėdžių giminaitis, aiškino R.Reiszas.
Tas maždaug 20 cm ilgio gyvūno fosilijas, rastas Kanzaso valstijoje, sudaro tik dalis kaukolės, didžioji dalis stuburo, dubens ir vienos užpakalinės galūnės kaulų, sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „PLOS ONE“.
Eocasea, gyvenęs iki dinozaurų atsiradimo likus maždaug 80 mln. metų, priklausė vadinamajai sinapsidų klasei, prie kurios priskiriami pirmieji sausumos augalėdžiai ir kai kurie stambūs grobuoniai. Iš tos grupės galiausiai išsivystė šiuolaikiniai žinduoliai.
Prieš atsirandant augalėdžiams, sausumos stuburiniai medžiojo vieni kitus arba mito vabzdžiais, sakoma straipsnyje, kurio bendraautorius buvo Berlyno gamtos muziejaus ir Humboldt (Humbolto) universiteto darbuotojas Jorgas Frobischas (Jorgas Frobišas).
Augalėdžių atsiradimas „buvo revoliucingas gyvybei sausumoje, nes jis suteikė galimybę sausumos stuburiniams tiesiogiai išnaudoti didžiulius išteklius, teikiamus sausumos augalų“, pažymėjo R.Reiszas.
Be to, augalėdžiai, kurie tapo stambesni ir gausesni, virto svarbiu grobiu stambiems plėšrūnams.
Taigi, Eocasea buvo vienas iš pradininkų procese, sukūrusiame šiuolaikinių ekosistemų struktūrą, kurioje daug skaitlingesni žolėdžiai maitina plėšrūnus, kurių yra gerokai mažiau, aiškino R.Reiszas.
Vykstant sausumos gyvūnų evoliucijai, gebėjimas maitintis augalais skirtingose gyvūnų grupėse išsivystė per penkis kartus, pridūrė mokslininkas.
„Kai gebėjimas maitintis augalais išsivystė po Eocasea, atrodo, kad buvo peržengta lemiama riba“, – sakė R.Reiszas.
„Daugelyje grupių iš naujo išsivystydavo tie patys augalėdžių požymiai“, leidžiantys virškinti daug celiuliozės turinčius augalus, pridūrė jis.
„Jeigu pažvelgsite į dinozaurus, iš pradžių jie buvo mėsėdžiai, tačiau vėliau atsirado daug žolėdžių dinozaurų“, – pažymėjo R.Reiszas.
Tačiau jis pridūrė, kad mokslininkus iki šiol glumina klausimas, kodėl augalėdžiai iš mėsėdžių neišsivystė anksčiau ir kodėl šis procesas vyko atskirai keliose skirtingose gyvūnų evoliucinėse šakose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...