- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį Ignalinos aerodrome skraidant raketoms, palydovams bei bepiločiams lėktuvams paaiškėjo geriausi šalies kosminių technologijų kūrėjai bei jų kūriniai.
Minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metį, Lietuvos kosmoso asociacija sukvietė jaunimą į pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkursą. Dalyviai išbandė per pusmetį savo sukonstruotus palydovus „CanSat“ ir bepiločius orlaivius. Pasak organizatorių, tokie renginiai ir juose pristatomos technologijos kosmosą priartina arčiau mūsų, tačiau ši sritis Lietuvoje vis dar nauja, todėl yra svarbu skatinti ir ugdyti jaunimą dirbti naujųjų technologijų srityje.
„Mes labai džiaugiamės matydami čia daug jaunimo – ne tik berniukų, bet ir mergaičių, ir tikimės, kad po kelerių metų mes juo pamatysime aukštosiose mokyklose, ir jie dirbs ir konstruos tokius palydovus, kurie galės pasiekti ir tikrąjį kosmosą“, - teigė Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
„Viskas prasideda nuo noro, nuo idėjos, tai jie tų idėjų turi – matosi, kad pilni, dega ta idėja ir aš tikiuosi, jeigu ne visi, bet tikrai ateityje mes juos matysime šioje srityje dirbančius ir gaunančius konkretų rezultatą“ – tęsė KTU Transporto inžinerijos katedros prof. Algimantas Fedaravičius
Vienas konkurso vertintojų komisijos narių lietuviškojo palydovo „LitSat-1“ technikos vadovas bei Kosmoso Technologijų ir Mokslo Instituto direktorius Domantas Bručas tikino, kad šiame renginyje dalyvavęs jaunimas turi įgijęs reikiamos kompetencijos konstruoti, skraidyti. Pasak jo, keletas dalyvių gali būti kviečiami prisijungti prie pirmosios lietuviškos kosmoso misijos – palydovo „LitSat-1“ konstravimo bei paleidimo.
„Čia yra žmonių, kurie galėtų prisidėti prie pirmojo palydovo konstravimo, kurie turi pakankamai kompetencijos ir svarbiausiai - noro. Tokius ir norėtume matyti savo komandoje,“ – kalbėjo D. Bručas.
„CanSat palydovai, kurie yra paleidžiami šiuo metu į vieno kilometro aukštį, kosmoso nepasiekia. O CubeSat dažniausiai gaminami aukštosiose mokyklose ir pagal mūsų planą Cubesat [„LitSat-1“ palydovas - red. past.] turėtų būti nugabentas į Tarptautinę kosminę stotį, o iš ten paleistas į orbitą, kurios atstumas iki žemės yra maždaug keturi šimtai kilometrų. Tada Cubesat pusę metų skries kosmose.“ – teigė Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
„Konkurse dalyvavo daug aktyvaus jaunimo, kurie yra labai linkę į kūrybingumą, technologijų kūrimą. Matau, kaip jie serga už savo sukurtus produktus, kaip jiems sekasi ir aš labai tikiuosi, kad tai paskatins mūsų jaunuolius ir toliau kurti ir būti smalsiems, daryti inovacijas, siūlyti savo idėjas kitiems. Manau, kad konkursas yra labai gera pradžia tokioms idėjoms ir tokioms iniciatyvoms paskatinti ir labai tikiuosi, kad kitais metais šis konkursas bus pratęstas“, - svarstė Ūkio ministerijos inovacijų ir žinių visuomenės departamento inovacijų politikos skyriaus vedėja Vilma Purienė.
Konkurso metu skraidę bepiločiai orlaiviai jau šiuo metu yra pritaikomi kai kuriose sektoriuose. Naujosios technologijos bei inovacijos rūpi ir Lietuvos kariuomenei, kuri šiuo metu diegia inovacijas oro gynyboje, krašto apsaugoje.
„Tos technologijos yra ateities technologijos. Tai jau dabar matome daug užsienio šalių kariuomenių, kurios tas technologijas naudoja. Lietuvos kariuomenė – ne išimtis, taip pat naudoja dalį tų technologijų. Aš, kaip karinių pajėgų atstovas, konkrečiau oro gynybos bataliono atstovas, iš savo pozicijų grynai žiūrint, tai šios technologijos labai praverčia mums, oro gynybininkams, kuriant takinius mūsų priešlėktuvinei ginkluotei“ - tikino Lietuvos kariuomenės oro pajėgų, oro gynybos bataliono operacijų skyriaus viršininkas, kapitonas Ovidijus Pilitauskas.
Įvykusių finalinių startų metu, „CanSat“ konkurso dalyvių palydovai buvo leidžiami iš raketų į 1000 metrų aukštį, palydovai turėjo saugiai nusileisti ant žemės ir įrašyti skrydžio informaciją, kurią vėliau komandos apdorojo. Be privalomų užduočių, komandos galėjo atlikti ir papildomas užduotis, pavyzdžiui, skrydžio metu perduoti skrydžio duomenis ir vaizdus arba saugiai paskraidinti žalią vištos kiaušinį. Tuo metu kitoje rungtyje besivaržę bepiločiai orlaiviai turėjo pasiekti 150-200 m aukštį, nuskristi reikiamą atstumą, aptikti horizontalius ir vertikalius taikinius, nuskaityti informaciją, įrašyti skrydžio duomenis ir saugiai nusileisti. Visa skrydžių metu gauta informaciją buvo pateikta vertinti konkurso komisijai.
Pirmąją vietą „CanSat“ rungtyje laimėjo VGTU „CanSat-1“ komanda (Vilnius), antri – „CanSat Molėtai“ (Molėtai), treti - „Robotoidai“ (Kaunas). Bepiločių orlaivių konkurso dalyje pirmąją vietą pelnė „Robonautai“ (Vilnius), antri Vilniaus Licėjaus komanda (Vilnius), trečiąją prizinę vietą užėmė komanda „Cature“ (Vilnius). Po apdovanojimų ceremonijos dalyviai minėjo, kad finaliniais konkurso skrydžiais darbai nesibaigs.
„Manau, kad čia yra toks skatinimas tuo užsiimti – modelių konstravimu, su žvilgsniu į ateitį, kad Lietuva turbūt gali ateityje gaminti tikrus palydovus, kuriems nereikalingi dideli kiekiai resursų, kurių Lietuva neturi, o pridėtinė vertė – milžiniška.“ – sakė „CanSat“ rungties pirmosios vietos nugalėtojas Tomas Žvinys.
Konkursu stengtasi populiarinti techninę kūrybą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...