- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Australijos mokslininkams 2016 metais pateikus įrodymų, kad gyvybė Žemėje jau egzistavo prieš 3,7 mlrd. metų, apie 220 mln. metų seniau nei rodė ankstesni duomenys, šis atradimas buvo laikomas labai svarbiu ir netgi skatino ieškoti gyvybės Marse pėdsakų.
Tačiau kita mokslininkų grupė dabar užginčijo šį atradimą, grindžiamą pirmykščių Grenlandijos uolienų analize. Trečiadienį paskelbtoje studijoje sakoma, kad dariniai, laikyti mikroorganizmų veiklos įrodymais, iš tikrųjų susidarė vykstant geologiniams procesams, veikiant aukštai temperatūrai ir dideliam slėgiui.
Šio ginčo esmė – ar dėmesio centre atsidūrę kūgio pavidalo dariniai iš tikrųjų yra stromatolitai: sluoksniuotos struktūros, susidarančios dėl vandenyje gyvuojančių mikrooorganizmų veiklos.
Ankstesnių seniausiais laikytų patvirtintų stromatolitų amžius yra 3,45 mlrd. metų. Jų buvo rasta senose Australijos uolienose.
Manoma, kad gyvybė Žemėje atsirado praėjus apytikriai milijardui metų po planetos susiformavimo, o pastangos tiksliai nustatyti, kada tai įvyko, turėtų padėti suprasti, kokios buvo šio įvykio aplinkybės ir kaip gyvybė toliau vystėsi.
Tuo metu mokslo žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje Kalifornijos technologijų instituto mokslininkė Abigail Allwood (Abigeil Olvud) ir jos bendradarbiai savo išvadas grindžia ginčijamų darinių trimačio pavidalo, jų erdvinės orientaciją ir cheminės sudėties analize.
Pasak jų, darinių trimačio pavidalo analizė rodo, kad numanomos fosilijos nepasižymi sluoksniuota struktūra, itin būdinga stromatolitams. Mokslininkai tvirtina, kad nuodugnus tyrimas leidžia daryti išvadą, jog banguoto pavidalo tarpsluoksnis veikiau yra susidaręs uolienoms natūraliai deformuojantis vykstant metamorfizmo procesui.
Be to, A. Allwood komanda neaptiko jokių mikroorganizmų veiklos cheminių pėdsakų.
„Manome, kad dabartiniai įrodymai nepalaiko interpretacijos, kad šie dariniai yra 3,7 mlrd. metų senumo stromatolitai“, – pabrėžė tyrėjai.
Straipsnio autoriai taip pat rašo, kad ši analizė turėtų tapti „pamokoma istorija“ gyvybės Marse ieškotojams, interpretuojantiems Raudonosios planetos uolienų darinius.
Paryžiuje įsikūrusio Žemės rutulio fizikos instituto geomikrobiologas Markas Van Zuilenas (Markas Van Zeilenas) sakė, kad pakartotinio vertinimo išvados yra įtikinamos ir veikiausiai rodo, kad Australijoje rastos stromatolitų liekanos turėtų atgauti seniausių gyvybės Žemėje įrodymų statusą.
„Šie stebėjimai suteikia tvirtų įrodymų apie fizinę uolienų deformaciją – taigi, pateikia stebėtų darinių nebiologinį paaiškinimą“, – sakoma „Nature“ paskelbtame šio mokslininko komentare.
Tuo metu su Australijoje esančio Volongongo universiteto profesoriumi Allenu Nutmanu (Alenu Nutmenu), vadovavusio tyrimui, tapusiam 2016 metais paskelbtų išvadų pagrindu, kol kas nepavyko susisiekti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...