- Simonas Jesmanas, Technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu didelė mokslo išteklių dalis skiriama sudėtingiausio žmogaus organizme esančio organo – smegenų – tyrimams. Tiek amerikiečių „BRAIN Initiative“, tiek Europos Sąjungos milijardo eurų vertės „Human Brain Project“ gali pasigirti stulbinančiais užmojais. Amerikiečiai bando išstudijuoti kiekvieną iš 100 milijardų smegenyse esančių neuronų bei jų pokyčius erdvėje ir laike, o europiečiai – sukurti pilną, veikiantį smegenų modelį superkompiuteryje.
Tuo tarpu Ziuricho universiteto ir Šveicarijos Federalinio Technologijos instituto mokslininkai, kartu su kolegomis iš JAV bei ES, žvelgia kitu kampu. Nebandydami modeliuoti smegenų kompiuteriuose, naudojančiuose tradicines mikroschemas, mokslininkai kuria pačių neuronų pagrindu veikiančias elektrines grandines. Šios grandinės panašios į neuronus savo greičiu, dydžiu ir energijos poreikiu. „Mūsų tikslas – pamėgdžioti neuronų ir tarp jų esančių sinapsių savybes tiesiogiai ant mikroschemų,“ – teigia Neuroinformatikos institute dirbantis profesorius Giacomo Indiveri.
Šiuo metu joks kompiuteris negali prilygti žmogaus smegenų efektyvumui, tad daugelis mokslininkų neriasi iš kailio bandydami paspartinti informacijos apdorojimą bei sumažinti energijos suvartojimą kompiuteriuose imituojant smegenų architektūrą. To siekdami jie turėjo įveikti sudėtingą kliūtį – išmokti priversti dirbtinius neuronus atlikti specifines funkcijas. Galiausiai jiems pavyko sukurti sensoriniais-motoriniais gebėjimais pasižyminčią sistemą, veikiančią realiu laiku.
Neuroinformatikos instituto mokslininkai teigia, kad ši sistema geba atlikti užduotis, reikalaujančias trumpalaikės atminties ir sprendimų priėmimo atsižvelgiant į kontekstą. Komanda apjungė keletą neuromorfinių neuronų į tinklus, veikiančius pagal kompiuterinėse programose naudojamos „ribotos būsenos mašinos“ (angl. finite-state machine) principą. Šiuo būdu tapo įmanoma sistemai diktuoti informaciją, nurodančią kaip sistema turi elgtis.
„Tokio tinklo jungčių dėsningumas gana tiksliai imituoja žinduolių smegenyse esančias struktūras, o šiuo metodu galime konfigūruoti neuromorfines mikroschemas įvairiems elgsenos modeliams. Tai ypatingai svarbus žingsnis iš smegenų įkvėpimo besisemiančioms technologijoms.“ – sako Indiveri.
Vienas iš potencialių šios novatoriškos technologijos panaudojimų gali būti jutimų srityje. Pasitelkiant mokslininkų sukurtas neuromorfines mikroschemas bei apjungus jas su jutiminiais neuromorfiniais komponentais – tinklaine ar sraige – galima sukurti gyvai su aplinka sąveikaujančią, gebančią priimti sprendimus sistemą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?5
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...