- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visapusiška genetinė neandertalietės, kurios palaikai buvo rasti oloje Kroatijoje, analizė nerodo, kad tarp jos protėvių būtų buvę kraujomaišos, ne taip kaip vieno ankstesnio pavyzdžio atveju, paskelbė mokslininkai.
Po vos antro nuodugnaus neandertaliečio genomo sekvenavimo ketvirtadienį mokslo žurnale „Science“ paskelbtos išvados pateikia išsamesnį mūsų išnykusių protėvių vaizdą ir duomenis apie 16 naujai atrastų neandertaliečių genų variantų, kurie buvo perduoti šiuolaikiniams žmonėms.
Rezultatai patvirtina kai kuriuos dalykus, kurie jau buvo žinomi, pavyzdžiui, tai, kad neandertaliečiai gyveno mažomis, izoliuotomis populiacijomis ir kryžminosi su Homo sapiens atstovais, migravusiais į šiaurę iš Afrikos.
Naujasis genomas yra neandertalietės, kuri gyveno maždaug prieš 52 tūkst. metų dabartinės Rytų Europos teritorijoje.
Iki jos genomo sekvenavimo vienintelis aukštos kokybės sekvenuotas neandertaliečių genomas buvo gautas ištyrus individą iš Altajaus kalnų Sibire, gyvenusį maždaug prieš 122 tūkst. metų.
Altajaus neandertalietės genai parodė, kad jos tėvai buvo vienas kitam giminės, galbūt – netikri brolis ir sesuo, arba teta ir sūnėnas, arba dėdė ir dukterėčia.
„Altajaus neandertalietė gyveno mažoje artimų giminaičių grupėje ir buvo artimų giminaičių vaikas, ir daug žmonių manė, kad tai tipinis neandertaliečių elgesys“, – sakė Ciuricho universiteto Antropologijos instituto ir muziejaus kolekcijų direktorė ir dėstytoja Marcia Ponce de Leon (Marsija Ponsė de Leon).
Tačiau naujasis tyrimas rodo, kad neandertaliečiai iš Vindijos rajono Kroatijoje „gyveno daug atviresnėse grupėse, galbūt panašiose į ... šiuolaikinių medžiotojų-rankiotojų“, – rašė ji elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP. Naująjį tyrimą ji gyrė už „svarbias naujas įžvalgas“.
Neandertaliečiai išnyko maždaug prieš 35 tūkst. metų. Konkrečias priežastis gaubia paslaptis, bet žinoma, kad jie gyveno palyginti mažomis, maždaug 3 tūkst. individų grupėmis.
Ilgą laiką neandertaliečiai buvo įsivaizduojami kaip nelabai protingi olų gyventojai, bet dabar mokslininkai žino, kad jie atlikinėdavo apeigas, dekoruodavo papuošalus, rūpindavosi vyresniaisiais, naudodavo primityvius vaistus ir galbūt praktikavo kanibalizmą.
Pagrindinis tyrimo autorius Kay Prueferis (Kajus Priuferis) sakė, jog labiausiai nustebo aptikęs, kad minimi du aukštos kokybės genomo pavyzdžiai rodo pačias jų šeimininkes esant artimas viena kitai, nors jas skyrė didžiulis atstumas ir laikas.
„Tai rodo, kad neandertaliečių populiacijos dydis turėjo būti mažas“, – sakė jis AFP.
DNR įžvalgos
Antrame „Science“ publikuotame straipsnyje analizuojami keturių anatomiškai šiuolaikinių žmonių, kurie gyveno maždaug prieš 34 tūkst. metų ir kurių palaikai buvo rasti Sungirio kapavietėje Rusijoje, genomai.
Šie keturi vyrai nebuvo giminės, jų genome nėra jokių inbrydingo ženklų ir tai rodo, kad šie medžiotojai-rankiotojai partnerių ieškojo ne savo klanuose.
„Jų populiacijos struktūrą, kaip atrodo, išties (labiau nulėmė) tolimasis kryžminimasis, palyginti su neandertaliečiais, ir tai gali būti kaip nors susiję su tuo, kad šiuolaikiniai žmonės suklestėjo – mes galėjome palaikyti platesnius socialinius tinklus“, – aiškino Viskonsino universiteto Madisone antropologijos profesorius Johnas Hawksas (Džonas Hoksas).
J.Hawksas, kuris šiuose tyrimuose nedalyvavo, sakė, jog šis darbas „netransformuoja mūsų požiūrio į neandertaliečius, bet suteikia mums daug geresnes galimybes aiškintis, kuo jie su mumis pasidalijo“.
Naujai ištirtas neandertalietės genomas yra artimesnis žmonių genomui nei senasis; naujajame yra „naujų genų variantų“, kurie „yra svarbūs dabartinių laikų žmonėms“, sakoma straipsnyje.
Tarp šių genų variantų yra susijusių su „blogojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje, vitaminu D, valgymo sutrikimais, riebalų kaupimųsi, reumatoidiniu artritu, šizofrenija ir reakcija į neuroleptikus, nurodoma straipsnyje.
Mokslininkai dabar taip pat mano, kad neandertaliečių DNR dabartinių žmonių genome yra svarbesnė nei manyta anksčiau, išskyrus afrikiečius, kurių protėviai nesikryžmino su neandertaliečiais.
Dauguma dabartinių neafrikiečių turi 1,8-2,6 proc. neandertaliečių DNR, sako mokslininkai. Anksčiau buvo manoma, kad šis skaičius yra 1,5-2,1 procento.
„Rytų azijiečiai turi kažkiek daugiau neandertaliečių DNR (2,3-2,6 proc.), nei žmonės Vakarų Eurazijoje (1,8-2,4 proc.)“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau pranešimą, kad neandertaliečiai gali būti susiję su mūsų ligomis, M.Ponce de Leon ragino vertinti skeptiškai.
„Mano nuomone, tai statistinė klaida, kurią nulėmė faktas, kad genomo sekvenavimas turi stiprią klinikinę tendenciją. Dėl to su ligomis susiję genai atsiduria dėmesio centre“, – elektroniniame laiške rašė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...