- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujas būdas tirti DNR leidžia pažvelgti į žmonijos evoliucijos istoriją ir keičia ekspertų įsivaizdavimą apie mūsų seniai išnykusius giminaičius neandertaliečius, pirmadienį pranešė JAV mokslininkai.
Ankstesni tyrimai rodė, kad šios rūšies gyvavimo pabaigoje maždaug prieš 40 tūkst. metų pasaulyje buvo belikę tik apie tūkstantis neandertaliečių.
Tačiau naujausia studija atskleidžia, kad jų populiacija veikiausiai buvo daug didesnė, galbūt sudaryta iš dešimčių tūkstančių individų, nors jų izoliuotos grupės buvo išsisklaidžiusios po visą Europą, sakom žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame straipsnyje.
Tarp genetinių užuominų – neandertaliečių genomo dalis, kurioje aptikta mutacijų, paprastai pasireiškiančių tik mažose populiacijose, pasižyminčiose maža genų įvairove.
Be to, įvairiose vietose rastų neandertaliečių genetinėje medžiagoje esama reikšmingų skirtumų, pažymėjo mokslininkai.
Sunku įsivaizduoti, kaip jų galėtų būti tiek daug, jeigu visame pasaulyje tebuvo apie tūkstantis individų.
„Laikomasi minties, kad šios mažos, geografiškai izoliuotos populiacijos, panašios į salas, retkarčiais sąveikauja, bet labai sunku persikelti iš vienos salos į kitą“, – sakė vienas iš straipsnio autorių Ryanas Bohlenderis (Rajenas Bolenderis), Teksaso universiteto M.D.Andersono vėžio centro podaktarinių studijų narys.
„Taigi, jie linkę likti savose populiacijose“, – pridūrė jis.
Tyrėjai panaudojo naują metodą analizuoti DNR sekų duomenims ir nustatė, kad neandertaliečiai nuo kitos mįslingos šakos, vadinamos Denisovos žmonėmis, atsiskyrė maždaug prieš 74 tūkst. metų – daug anksčiau negu rodė ankstesni vertinimai.
Vėliau neandertaliečių pasaulinė populiacija išaugo iki dešimčių tūkstančių individų.
„Ši hipotezė prieštarauja nusistovėjusiai nuomonei, bet ji labiau tinka negu įprastas požiūris“, – sakė pagrindinis studijos autorius Alanas Rogersas (Alanas Rodžersas), Jutos universiteto antropologijos profesorius.
„Rasta daug neandertaliečių fosilijų. Yra daug neandertaliečių radimviečių, – aiškino jis. – Sunku įsivaizduoti, kaip jų galėtų būti tiek daug, jeigu visame pasaulyje tebuvo apie tūkstantis individų.“
Tuo tarpu apie Denisovos žmones, laikomus neandertaliečių rytiniais giminaičiais, žinoma labai mažai.
Iki šiol rasta nedaug jų fosilijų – keli dantys ir pirštikaulis.
Tiek Denisovos žmonės, tiek neandertaliečiai maišėsi su šiuolaikiniais žmonėmis, išėjusiais iš Afrikos maždaug prieš 60 tūkst. metų.
Mokslininkai dar tiksliai nežino, kodėl Denisovos žmonės ir neandertaliečiai išnyko, bet tai galėjo nutikti dėl atšiauraus klimato arba konkurencijos su šiuolaikiniais žmonėmis dėl skurdžių išteklių.
Naujasis tyrimas pagrįstas lyginimais tarp keturių žmonių populiacijų: šiuolaikinių Eurazijos gyventojų, šiuolaikinių afrikiečių, neandertaliečių ir Denisovos žmonių.
Tyrėjai panaudojo pagerintą statistinį metodą „Legofit“ ir įvertino, kiek neandertaliečių genų pateko į šiuolaikinių Eurazijos gyventojų populiacija. Mokslininkai nustatė, kad ši dalis yra apie 2 procentai.
Be to, šiuo metodu buvo nustatyta apytikrė data, kada atsiskyrė protėvių populiacijos, ir koks buvo jų dydis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...