- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pasirinko vieną Marso senovinę upės deltą kaip nusileidimo vietą 2021 metais atskrisiančiam kibernetiniam marsaeigiui, ieškosiančiam gyvybės, kadaise galėjusios būti kaimyninėje planetoje, pėdsakų, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Nors Raudonoji planeta dabar yra šalta ir sausa, nusileidimo vietoje – Jezero krateryje – prieš 3,9–3,5 mlrd. metų tyvuliavo 500 metrų gylio ežeras, į kurį tekėjo keletas upių.
„Delta yra gera vieta, kur galėjo būti suklostyta gyvybės pėdsakų, o vėliau jie galėjo būti užkonservuoti milijardams metų, praėjusių nuo ežero gyvavimo laikų“, – žurnalistams telefonu sakė projekto „Mars 2020“ mokslininkas Kenas Farley (Kenas Farlis), dirbantis NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje.
Ekspertų nuomone, šiame 45 km pločio baseine galėjo susikaupti ir išlikti senovinių organinių medžiagų molekulių ir kitokių mikroorganizmų gyvybinės veiklos pėdsakų.
Manoma, kad krateryje, esančiame į šiaurę nuo Marso pusiaujo, yra mažiausiai penkių rūšių uolienų, įskaitant „molius ir karbonatus, turinčius didelį potencialą išsaugoti buvusios gyvybės pėdsakus“, sakoma JAV kosmoso agentūros pranešime.
Karbonatai susidaro sąveikaujant vandeniui, atmosferos dujoms ir kitokioms uolienoms. Jie gali suteikti užuominų apie gyvybei galėjusias tikti sąlygas, sakė K. Farley.
Mokslininkai pastaruosius ketverius diskutavo, kur nutupdyti marsaeigį, ir galiausiai pasirinko vieną iš daugiau kaip 60 galimų vietų.
2,5 mlrd. dolerių kainavusį aparatą planuojama paleisti 2020 metų liepą. Raudonąją planetą jis turėtų pasiekti 2021 metų vasarį.
„Mars 2020“ projekto zondas pritaikytas nusileisti krateryje ir surinkti mėginių. Pastarieji vėliau turėtų būti pargabenti į Žemę tolesnei analizei, galbūt vėliau 3-ame dešimtmetyje.
Pavojingas nusileidimas
Tačiau pirmiausiai marsaeigis turi pasiekti paviršių veikiantis ir neapvirsti, o važinėdamas turės aplenkti akmenynus, biraus smėlio plotus ir deltos pakraščius.
Tuo pačiu metus, kai gyvybė atsirado Žemėje, ji galėjo atsirasti ir Marse.
„Mars 2020“ naudos tokią pačią skraidančio krano technologiją, 2012 metais sėkmingai panaudotą nuleidžiant NASA marsaeigį „Curiosity“ Geilo krateryje.
Geilo krateris, kuriame atsiveria nuosėdinių uolienų sluoksniai, buvo pasirinkta, siekiant ištirti, kaip iš šiltos ir drėgnos planetas Marsas virto šaltu ir dulkėtu pasauliu, koks yra mūsų dienomis.
Nusileidimo vieta Jezero krateryje yra kitokia dėl gausių karbonatinių uolienų, galinčių padėti daugiau sužinoti apie Marso tinkamumą gyvybei ankstyvuoju raidos laikotarpiu, nurodė NASA.
Kitaip negu „Curiosity“, naujasis marsaeigis neturės analitinės laboratorijos, tačiau galės siųsti smarkiai padidintus uolienų vaizdus, galbūt padėsiančius aptikti išlikusių gyvybinės veiklos požymių.
Surinktus mėginius „Mars 2020“ kaups saugykloje, kad juos vėliau būtų galima ištirti Žemėje. Mėginiams parskraidinti į mūsų planetą bus surengta atskira misija, bet ji dar nesuplanuota.
„Išplėsti mūsų buvimą“
Žinios apie tolimoje praeityje Marse galbūt egzistavusias gyvybei tinkamas sąlygas gali mums suteikti informacijos apie gyvybės raidą Žemėje.
„Marsas – viena iš keturių Žemės tipo planetų Saulės sistemoje. Jame daugiausiai informacijos apie tai kas dėjosi planetos formavimosi pirmąjį milijardą metų“, – sakė NASA Marso tyrimų programos mokslo vadovas Michaelas Meyeris (Maiklas Mejeris).
„Tuo pačiu metus, kai gyvybė atsirado Žemėje, ji galėjo atsirasti ir Marse“, – pridūrė jis.
„Sąlygos Marse ankstyvuoju laikotarpiu – pirmąjį milijardą metų – buvo panašesnės į Žemės, todėl tai, kas galbūt vyko mūsų Saulės sistemoje ir leido gyvybei prasidėti šioje planetoje, galbūt bus pastebima ir pačiame Marse“, – aiškino M. Meyeris.
Dėl kai kurių Žemės ypatumų, pavyzdžiui, tektoninių procesų, nuolat keičiančių planetos paviršių, taip pat tekančio vandens, nuplaunančio senovines liekanas, senovinių mikroorganizmų pėdsakų Marse ieškoti yra lengviau negu Žemėje.
„Marso paviršiuje labai daug senovinių uolienų, todėl ši informacija prieinamesnė“, – sakė M. Meyeris.
Kibernetinių zondų misijos yra svarbi kosmoso tyrimų dalis, nes jos taip pat padeda NASA ruoštis būsimiems žmonių skrydžiams į Raudonąją planetą. Jų planuojama surengti ateinančiais dešimtmečiais.
„Po Mėnulio, Marsas yra akivaizdi vieta nukeliauti ir išplėsti mūsų buvimą tolimajame kosmose“, – sakė NASA mokslo misijų vadovas Thomas Zurbuchenas (Tomas Curbuchenas).
NASA pažadėjo pasiųsti į Marsą žmonių iki 4-ojo dešimtmečio. Vis dėlto šios srities ekspertai sako, kad gali tekti laukti ilgiau, mažiausiai dar 25 metus, kol žmonės taps pajėgūs išgyventi Raudonojoje planetoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...