- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NASA mokslininkai prisipažino nebeužmiegantys naktį, jaučiantys skrandžio skausmus ir siaubo akimirkas, jų 993 mln. dolerių (874,7 mln. eurų) vertės zondui „Insight“ pirmadienį artėjant prie įspūdingo finalo: nusileidimo Marse.
Zondas stebės Raudonosios planetos seisminį aktyvumą. Gauti duomenys turi padėti išsiaiškinti, kaip Marsas – ir, tuo pačiu, kitos į Žemę panašios planetos – prieš milijardus metų susiformavo.
„InSight“ buvo paleistas prieš beveik septynis mėnesius. Nuo 2012 metų, kai į Marsą buvo nuskraidintas marsaeigis „Curiosity“, tai yra pirmas NASA bandymas nutupdyti zondą ant kaimyninės planetos.
Daugiau kaip pusė iš 43 viso pasaulio bandymų nusiųsti į Marsą marsaeigių, palydovų ir zondų buvo nesėkmingi.
NASA yra vienintelė kosmoso agentūra, kuriai yra pavykę. Į šias misijas ji investuoja rengdamasi pirmajam, šio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje planuojamam žmonių skrydžiui į Marsą.
„Niekada nevertiname (sėkmės dėl) Marso kaip savaime suprantamos. Marsas kelia sunkumų“, – sekmadienį sakė NASA mokslinių misijų pareigūnas Thomas Zurbuchenas (Tomas Zarbačenas).
„Siaubo minutės“
Zondo patekimo į atmosferą ir nusileidimo fazė prasidės 11 val. 47 min. (21 val. 47 min. Lietuvos laiku). Misija yra valdoma iš NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijos (JPL) Pasadinoje Kalifornijoje.
Rūpestingai surežisuota ir zonde užprogramuota fazė buvo praminta „šešiomis su puse siaubo minutės“.
Zondas į Marso atmosferą įlėks greičiau už kulką, 19,8 tūkst. km per val. greičiu, ir patirs didžiulę trintį. Nuo karščio saugantis išorinis juo sluoksnis įkais iki maždaug 1,5 tūkst. Celsijaus laipsnių, o radijo ryšys gali trumpam nutrūkti.
Kai atsiskirs apsauginis sluoksnis, išsiskleis trys nusileidimui skirtos kojos ir parašiutas.
„Bus truputį laisvojo kritimo, ir man tai absoliučiai bauginanti mintis“, – sakė „InSight“ projekto vadybininkas Tomas Hoffmanas (Tomas Hofmanas).
Bet tada įsijungs zondo varikliai, kurie dar labiau sulėtins 365 kg sveriantį zondą, ir šis planetos paviršių pasieks judėdamas maždaug 8 km per val. greičiu.
Iš Žemės nieko nebus galima valdyti ir niekaip nebus galima įsikišti, jei kas nors pasisuktų ne ta linkme, tad emocijos, pasak T. Hoffmano, yra prieštaringos.
„Tuo pačiu metu esu ir visiškai ramus, ir labai susijaudinęs, – sakė jis. – Padarėme viską, ... bet niekada nežinai, kas bus.“
Dvejų ir ketverių metų vaikus turintis T. Hoffmanas sakė, kad „miegojo nelabai jau gerai“, bet pridūrė, kad taip galėjo būti ir dėl jo padūkusių atžalų.
Tačiau kuomet 22 val. 1 min. Lietuvos laiku ateis pirmasis signalas, turintis parodyti, kad zondas sėkmingai nusileido, T. Hoffmanas žada „duoti visišką valią keturmečiui savo viduje“.
Marso vidaus 3D žemėlapis
Th. Zurbuchenas zondą „InSight“ pavadino unikaliu, nes jis yra aprūpintas kelių Europos kosmoso agentūrų parūpintais instrumentais.
Prancūzijos „Centre National d'Etudes Spatiales“ (CNES) sukūrė Vidinės struktūros seisminio eksperimento (SEIS) instrumentą, kuris registruos drebėjimus.
Vokietijos aerokosminių tyrimų centras DLR parūpino „kurmį“, kuris gali įsirausti į 5 m gylį – giliau nei bet koks kitas ankstesnis instrumentas – ir matuoti šilumos srautus.
Ispanijos Astrobiologijos centras pagamino zondui vėjo jutiklius.
Prie projekto taip pat reikšmingai prisidėjo Lenkijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų centras ir lenkų kompanija „Astronika“, Šveicarijos technikos institutas, britų Imperijos koledžas ir Oksfordo universitetas.
Visais šiais instrumentais bus studijuojami geologiniai procesai, sakė NASA JPL dirbantis „InSight“ vyriausiasis tyrėjas Bruce'as Banerdtas (Briusas Banertas).
Registruodami virpesius Marse – drebėjimus, meteoritų smūgių bangas ar net vulkaninę veiklą – mokslininkai gali daugiau sužinoti apie planetos vidų ir jos susiformavimą.
Tikslas yra sudaryti Marso vidaus 3D žemėlapį, „kad suprastume Marso vidų“, žurnalistams sakė B. Banerdtas.
Žinios apie Marso susiformavimą galėtų suteikti daugiau žinių apie procesus, kurių metu susiformavo ir Žemė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...
-
Dirbtinis intelektas didina pasitenkinimą darbu?
Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 m. mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio i...
-
Europos Parlamentas galutinai pritarė svarbiam dirbtinio intelekto įstatymui
Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti. ...
-
Dirbtinis intelektas medicinoje: gali pakeisti dar vieną profesiją?7
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki. ...
-
Lietuvoje vykdomame projekte – pažangios ir modernios švietimo idėjos1
Mokslas atidaro duris į pasaulio tyrinėjimo procesus, atsiveria didžiulės galimybės analizuoti paslaptingo gamtos pasaulio erdves, keisti mokymosi perspektyvas. Žmogaus išradingumui nėra ribų: visai neseniai žinių pasaulį užvaldė informacin...
-
JT įspėja: dirbtinio intelekto įrankiai kuria seksistinį turinį4
Populiariausi pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) įrankiai yra paremti „OpenAI“ ir „Meta“ programomis, kurios rodo išankstinį nusistatymą prieš moteris, parodė ketvirtadienį Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UN...
-
Pasaulinę šlovę pelniusi lietuvė mokslininkė prisidėjo prie COVID-19 pandemijos suvaldymo11
Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko ...
-
Kad asmenukė nevirstų vaikystės trauma ar nusikaltėlių masalu
Daugelis vaikų šiandien internete pasirodo dar gerokai iki pradėdami vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo pripildyta ultragarso nuotrauka ir pirmieji vaikelio žingsniai jau spėjo tapti...
-
Daugelyje šalių buvo sutrikusi „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla18
Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, antradienį sutriko bendrovės „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Threads“ veikla, šimtams tūkstančių vartot...