„Moterys moksle“: kas sieja kukurūzus ir genetinius tyrimus?

  • Teksto dydis:

Pamačiusi, kad kukurūzo burbuolėse gausu ne tik geltonų, bet ir dėmėmis margintų grūdų, amerikietė Barbara McClintock ranka nenumojo. Ji sėdo prie mikroskopo ir šiuos grūdus tyrinėjo keletą dešimtmečių, kol išaiškino vienus esminių genetikos mokslo principų.

B. McClintock – viena iš garsiausių genetikos tyrėjų pasaulyje, tačiau nedaug trūko, kad ji niekada nebūtų tapusi mokslininke. Jos mama buvo įsitikinusi, kad sukurti šeimą – tai svarbiausia užduotis savo gyvenimo kelio ieškančiai merginai, o studijos tam koją gali ir pakišti. Paskutinę minutę B. McClintock visgi gavo leidimą mokytis universitete. Studijuodama botaniką ji susipažino su dar tik pirmuosius žingsnius žengusiu genetikos mokslu.

B. McClintock pralenkė laiką, pati viena sugebėjusi perprasti, kaip veikia genai, kai dar nei šiuolaikiniai galingi mikroskopai egzistavo, nei buvo gerai žinoma, kas yra chromosomos. Pasitelkusi kukurūzus ir savo pačios sukurtus inovatyvius tyrimų metodus, mokslininkė įrodė, kad būtent chromosomoje slypintys genai nulemia organizmų genetines savybes. O štai didžiausias jos atradimas – tai „šokinėjantys genai“, kurie sukelia mutacijas ir atlieka svarbų darbą evoliucijoje. Prireikė kelių dešimtmečių, kol teorija apie „šokinėjančius genus“ sulaukė visuotinio pripažinimo, bet galiausiai 1983 metais B. McClintock pasiekimai buvo įvertinti Nobelio fiziologijos ir medicinos premija.

Rubrika „Moterys moksle“ yra laidos „Mokslo sriuba“ dalis. „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT KULTŪRĄ, o išalkus dar – per „Youtube“ paskyrą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių