- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaizdas prieš porą milijardų metų Saulės sistemoje turėjo būti nepaprastai įdomus. Pasirodo, gyvybė anuomet, ko gero, egzistavo ne tik Žemėje ir Marse, bet net ir pragariškoje Veneroje.
Naujausi NASA klimato modeliavimo rezultatai byloja, kad Venera ištisus 2 milijardus metų veikiausiai buvo švelnaus žemiško klimato planeta.
O kas čia nuostabaus? Juk Venera – Žemės dvynė. Kuri, bėgant milijardams metų, dėl savo pernelyg artimos kaimynystės su Saule ir šiltnamio efekto virto tikru pragaru su apie +500°C siekiančia „oro“ temperatūra ir sieros rūgšties lietumis.
Tačiau nuožmiu pragaru sesė Venera buvo ne visada. Anaiptol. O prieš gerus 3 mlrd. metus geriausiai kotiruojamos gyvybės lopšio akcijos galimai priklausė ne Žemei ar Marsui, o būtent Venerai. Panašu, kad anuomet Venera buvo palankiausias gyvybei Saulės sistemos kampelis.
Ši hipotezė iškelta jau prieš daugelį metų, tačiau pastaruoju metu įgyja naujų svarių argumentų. Kaip tik jų pateikė NASA Godardo kosminių tyrimų instituto mokslininkai. Jų sukurti klimato modeliai byloja, kad Venera ištisus 2 milijardus metų veikiausiai buvo švelnaus žemiško klimato planeta, kurioje tyvuliavo skysto vandens okeanai. Nepaisant to, kad Venera anais laikais Saulės spindulių gaudavo net 40 proc. daugiau nei Žemė dabar. Jei tik anuomet Venera aplink savo ašį sukosi sparčiau nei dabar...
„Jei tada Venera sukosi greičiau, dėl žemiško klimato vyravimo joje nelieka jokių vilčių – įsitikinęs tyrimo, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Geophysical Research Letters“, autorius Michaelas Way. – Bet jei sąlygos buvo palankios, temperatūra Veneroje galėjo būti beveik tokia pat, kaip ir Žemėje. Ir tai nuostabu!“
Žemės ir Marso tinkamumas gyvybei bėgant metams keitėsi. Geologiniai požymiai byloja, kad tolimoje praeityje Marsas buvo gerokai šiltesnė planeta nei dabar. Joje galėjo tyvuliuoti vandenynai. Žemės istorija priešinga – ji kadaise buvo pragaru ir palaipsniui vėso, kaupė atmosferoje deguonį, kol tapo gyvybei tinkamu pasauliu. Ne tik tinkamu, bet ir gausiai gyvenamu pasauliu.
O kaipgi Venera? Apie Veneros tinkamumą gyvybei svarstyta mažai. Ką ir kalbėti apie konkrečius tyrimus. Tokia šališka nuostata grindžiama, visų pirma, žinojimu, kad mūsų laikų Venera yra pekla su nepaprastai tankia atmosfera, nuodingais debesimis ir triuškinančiu atmosferos slėgiu, kuris net 100 kartų viršija Žemės slėgį (o jis, beje, irgi triuškinantis).
Juk į Venerą XX a. antroje pusėje zondų buvo deleguota ne vienas ir ne du. Tačiau visi jie Veneroje ištverdavo ne paras ir net ne valandas, o minutes ar net tik sekundes – Veneros atmosfera juos beveik iškart sutraiškydavo ir iščirškindavo dar nespėjusius dorai išsijungti... Tad kaip toks nuožmus pasaulis kadaise galėjo būti tinkamas gyvybei? Apie tai net minčių kilti negali.
Tačiau tokia nuostata gali būti klaidinga. Manoma, kad dabartinis Veneros topografinis paviršius vulkaninių procesų dėka susiformavo maždaug prieš 700 mln. metų. Kokia Veneros topografija buvo iki tol, galima tik spėlioti – apie tai mes nė neįsivaizduojame. Tiesa, vandenilio izotopų kiekis Veneros atmosferoje byloja, kad planetoje turėjo būti daug vandens – galbūt pakankamai, kad joje tyvuliuotų vandenynai.
„Veneros specifikacijų planeta, skriejanti aplink Saulės tipo žvaigždę ir lėtai besisukanti aplink savo ašį – tai nuostabus vandenynų susidarymui ir gal net gyvybei palankių aplinkybių derinys“, – įsitikinęs M. Way.
Pirmųjų požymių, ar galėjo kada nors Venera būti tinkama gyvybei, M. Way su kolegomis ieškoti ėmė analizuodami zondo „Magellan“ surinktus topografinius Veneros duomenis. Juos sujungė su hipotetiniais vandens ir saulės šilumos kiekiais Veneros praeityje. Iš šių duomenų mokslininkai pamėgino sudaryti Veneros klimato modelį – analogišką tiems, kurie sudarinėjami Žemei.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...
-
Dirbtinis intelektas didina pasitenkinimą darbu?
Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 m. mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio i...
-
Europos Parlamentas galutinai pritarė svarbiam dirbtinio intelekto įstatymui
Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti. ...
-
Dirbtinis intelektas medicinoje: gali pakeisti dar vieną profesiją?7
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki. ...
-
Lietuvoje vykdomame projekte – pažangios ir modernios švietimo idėjos1
Mokslas atidaro duris į pasaulio tyrinėjimo procesus, atsiveria didžiulės galimybės analizuoti paslaptingo gamtos pasaulio erdves, keisti mokymosi perspektyvas. Žmogaus išradingumui nėra ribų: visai neseniai žinių pasaulį užvaldė informacin...
-
JT įspėja: dirbtinio intelekto įrankiai kuria seksistinį turinį4
Populiariausi pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) įrankiai yra paremti „OpenAI“ ir „Meta“ programomis, kurios rodo išankstinį nusistatymą prieš moteris, parodė ketvirtadienį Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UN...
-
Pasaulinę šlovę pelniusi lietuvė mokslininkė prisidėjo prie COVID-19 pandemijos suvaldymo11
Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko ...
-
Kad asmenukė nevirstų vaikystės trauma ar nusikaltėlių masalu
Daugelis vaikų šiandien internete pasirodo dar gerokai iki pradėdami vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo pripildyta ultragarso nuotrauka ir pirmieji vaikelio žingsniai jau spėjo tapti...
-
Daugelyje šalių buvo sutrikusi „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla18
Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, antradienį sutriko bendrovės „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Threads“ veikla, šimtams tūkstančių vartot...