- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po Marso paviršiumi glūdinčiuose sūraus vandens telkiniuose veikiausiai esama pakankamai deguonies, kad juose galėtų tarpti mikroorganizmai, panašūs į atsiradusius ir suklestėjusius Žemėje prieš milijardus metų, sakoma pirmadienį paskelbtame moksliniame straipsnyje.
Kai kuriose vietose deguonies kiekis galbūt būtų pakankamas primityviems daugialąsčiams gyvūnams, pavyzdžiui, pintims, mokslininkai rašo žurnalo „Nature Geosciences“ paskelbtoje studijoje.
„Nustatėme, kad Marso sūrymuose (smarkiai druskų prisotintame vandenyje) gali būti pakankamai deguonies, kad mikroorganizmai galėtų kvėpuoti“, – sakė straipsnio pagrindinis autorius Vlada Stamenkovičius, teorinės fizikos specialistas, dirbantis Kalifornijoje įsikūrusioje Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (Jet Propulsion Laboratory).
„Tai iš pagrindų keičia mūsų supratimą apie gyvybės Marse potencialą – mūsų dienomis ir praeityje“, – naujienų agentūrai AFP sakė tyrėjas.
Iki šiol manyta, kad Marse esama tik deguonies pėdsakų ir kad tokio kiekio nepakaktų netgi mikroorganizmams gyvuoti.
„Niekada negalvojome, kad deguonis galėtų atlikti kokį nors vaidmenį, susijusį su gyvybe Marse, nes atmosferoje jis labai retas – sudaro tik apie 0,14 proc.“ – aiškino V. Stamenkovičius.
Tuo metu Žemės ore, kuriuo kvėpuojame, šios gyvybei itin svarbios dujos sudaro iki 21 procento.
Mūsų planetoje aerobinės – tai yra, deguonimi kvėpuojančios – gyvybės formos išplito kartu su fotosinteze – augalams ir kai kurioms bakterijoms būdingu procesu, kurio metu, veikiant saulės šviesai, pasisavinamas anglies dvideginis ir atpalaiduojamas laisvas deguonis. Šios dujos atliko itin svarbų vaidmenį sudėtingų organizmų išsivystymui, ypač po vadinamosios Deguonies krizės, įvykusios maždaug prieš 2,35 mlrd. metų.
Vis dėlto mūsų planetoje esama mikroorganizmų, ypač vandenynų dugne ir karštosiose versmėse, sugebančių tarpti aplinkoje be deguonies.
„Štai kodėl kaskart, kai galvodavome apie gyvybę Marse, tyrinėdavome anaerobinės gyvybės potencialą“, – sakė V. Stamenkovičius.
Gyvybė Marse?
Nauji tyrimai buvo pradėti, kai NASA marsaeigis „Curiosity“ rado Raudonojoje planetoje mangano oksidų – cheminių junginių, galinčių susidaryti tik daug deguonies turinčioje aplinkoje.
„Curiosity“ ir orbitoje aplink Marsą skriejantys zondai taip pat aptiko sūrymo telkinių, pasižyminčių nemenka cheminės sudėties įvairove.
Dėl didelės druskų koncentracijos vanduo išlieka skystas, o dėl žemos temperatūros jame gali būti nemažas kiekis ištirpusio deguonies, todėl mikroorganizmams tokios sąlygos būtų gana palankios.
Nelygu regionas, metų laikas arba paros metas, temperatūra Raudonojoje planetoje gali svyruoti nuo minus 195 iki plius 20 laipsnių Celsijaus.
Tyrėjai sukūrė pirmąjį modelį, rodantį, kaip druskingas vanduo esant daug žemesnei nei gėlo vandens užšalimo temperatūra, galėtų prisisotinti deguonies.
Kuriant antrąjį modelį buvo atsižvelgta į Marso klimato pokyčius per pastaruosius 20 mln. metų ir prognozes tolesniems 10 mln. metų.
Visi šie skaičiavimai rodo, kuriuose Marso regionuose egzistuoja didžiausia tikimybė susidaryti deguonies prisotinto sūrymo telkiniams. Šie duomenys galėtų padėti parinkti vietas ateities tyrimams.
Studijos autoriai daro išvadą, kad kai kuriuose Marso sūraus vandens telkiniuose deguonies kiekis šimtus kartų „didesnis negu reikia aerobiniams – deguonimi kvėpuojantiems – mikrobams“.
„Mūsų rezultatai neteigia, kad Marse esama gyvybės, – pabrėžė V. Stamenkovičius. – Tačiau jie rodo, kad Marso tinkamumą gyvybei veikia ištirpusio deguonies potencialas.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...