- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai iš Lietuvos drauge su kolegomis iš Šveicarijos Lozanos ir Fribūro universiteto pastarojo Smegenovaizdos mokslinių tyrimų laboratorijoje vykdo bendrus darbus, susijusius su įvairiais smegenų pažeidimais, jų įtaka pacientų funkcionavimui, kalbos ypatumams, dvikalbystei, aukštesnėms pažintinėms funkcijoms.
Aukšto lygio šveicarų sveikatos apsauga ir gera gydymo praktika yra žinoma visame pasaulyje. Šie pasiekimai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu klinikiniais tikslais. „Viena iš įdomesnių mokslo sričių, su kuria teko susipažinti – galvos smegenų židinių ir žmogaus pažinimo funkcijų bei elgsenos kartografavimas, smegenų struktūros, plastiškumo, konektomo ir funkcijų vertinimas moderniais funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos metodais“, – sako projekto „Smegenovaizdos mokslinių ir klinikinių įgūdžių vystymas Lietuvoje“ vadovė Nacionalinio vėžio instituto mokslo darbuotoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.
Pagal bendrą Lietuvos ir Šveicarijos projektą penki Lietuvos biomedicinos ir technologijos mokslų šakų specialistai iš Nacionalinio vėžio instituto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gilinosi į smegenų magnetinio rezonanso tomografijos ir neuropsichologinius tyrimus bei išmoko naujų smegenų analizės metodų Fribūro ir Lozanos universitetų smegenų mokslinėse laboratorijose.
„Galimybė stebėti šveicarų neurologų ir neuropsichologų komandos darbą Atminties klinikoje buvo puikus pagrindas pradedant Lietuvoje sudaryti sąlygas mokytis šiuo metu dar neegzistuojančios neuropsichologo specialybės“, – sako projekto dalyvė klinikinė psichologė Rūta Vyšniauskė.
Neuropsichologijos mokslas tyrinėja ryšius tarp žmogaus smegenų ir jo kasdienio funkcionavimo, elgesio bei pažintinių funkcijų, pvz., atminties, kalbos. Neuropsichologas yra specialistas, gebantis įvertinti šias funkciją ir padėti gydytojui nustatant diagnozę dėl konkrečių smegenų pažeidimų bei planuojant paciento reabilitaciją.
Pasaulyje neuropsichologija yra sparčiai besivystantis ir vis didesnę svarbą sveikatos sistemoje turintis mokslas. Lietuvoje kol kas nėra nei galimybės gauti neuropsichologo išsilavinimą, nei teisiškai įtvirtintos specialybės.
Lietuvos ir Šveicarijos projekto dalyviai dirbo ir Lozanos universiteto Smegenų tyrimų laboratorijoje, kuri yra viena iš pagrindinių Pasaulinio žmogaus smegenų tyrimo projekto (angl. Human Brain Project) dalyvių. Šioje laboratorijoje atliekami mokslinių tyrimų darbai visapusiško smegenų pažinimo linkme, o neuromokslų progreso rezultatai taikomi tobulinant Alzheimerio, Parkinsono, depresijos, onkologinių ligų bei komos gydymą.
Rugsėjo pradžioje Vilniuje Šveicarijos mokslininkai pristatė ir realaus laiko funkcinę magnetinio rezonanso tomografiją. Šį tyrimą grįžtamojo neuroryšio metodu šveicarai naudoja ir lėtiniam skausmo mechanizmui nustatyti bei gydyti moduliuojant smegenų aktyvumą. Grįžtamojo neuroryšio metodas gerina gyvenimo kokybę esant chemoterapijos sukeltai neuropatijai. Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai planuoja gilintis ir taikyti šį metodą onkologijoje lėtiniam skausmui palengvinti.
Projekto „Smegenovaizdos mokslinių ir klinikinių įgūdžių vystymas Lietuvoje“ moksliniai tyrimai finansuojami pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, projekto sutartį NR.CH-3-ŠMM-02/02.
Projekto tikslas – sukurti transdisciplinę platformą ir daugiadisciplinį konsorciumą tarp Lietuvos ir Šveicarijos mokslinių tyrimų institucijų smegenovaizdos tyrimams plėtoti bei klinikiniams ir moksliniams tyrimų įgūdžiams vystyti Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...