- Edvardas Kubilius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbas apie debesų formavimąsi yra fundamentalus, nes pateikia unikalius duomenis, galinčius paaiškinti, kaip vyksta šis procesas. Taip LRT radijui sako mokslininkas Darius Čeburnis, bendraautoris tyrimo, cituojamo ir patekusio ant prestižinio žurnalo „Nature“ viršelio. Anot jo, tyrimo duomenys padės suvokti efektus ir patikslinti klimato kaitos prognozes – debesų procesų suvokimas ir toliau bus mokslininkų misija.
– Ką mokslininkui reiškia atsidurti ant žurnalo „Nature“ viršelio?
– Bet kuriam mokslininkui, tiek lietuviui, tiek užsieniečiui, tai įvykis jo karjeroje. Be abejo, visi tuo džiaugiasi, nepriklausomai, ar tai pirmas, antras, ar dvidešimtas kartas. „Nature“ yra aukščiausio kalibro žurnalas, taigi tai – pripažinimas, didelis džiaugsmas.
– Jūsų tyrimas, cituojamas „Nature“, yra apie debesis ir jų formavimąsi. Ar galėtumėte paaiškinti, apie ką tai? Mokslas ne visiems suprantamas.
Klimatas tikrai šiltėja ir tai priklauso nuo žmonių veiklos. Tai nenuginčijami faktai.
– Tai sudėtingas dalykas, nors šis straipsnis ne pirmas, kurį parašėme. Bet jis vienas sudėtingiausių. Kalbant paprastai, debesys, kuriuos matome danguje, nesusidaro vien iš vandens garų. Yra vadinamoji mažytė vandens dulkelė ar dalelė, ant kurios gali kondensuotis vandens garai. Nuo tos dulkelės savybių daug kas priklauso – ar susiformuos debesų lašelis, ar ne.
Kai užslenka debesys, prie Žemės paviršiaus patenka mažiau saulės, tai reguliuoja klimatą. Todėl svarbu tiksliai suprasti, kaip viskas veikia. Vyksta ilgi debatai, kurie efektai svarbesni. Mes galėjome pateikti unikalius duomenis ir konkrečiai paaiškinti, kaip viskas vyksta. Todėl tai fundamentalus darbas ir jis atsidūrė ant viršelio.
– Skelbiama, kad jūsų tyrimo duomenys padės patikslinti klimato kaitos modelius, t. y. mokslinius skaičiavimus, kaip keisis klimatas. Kuo tie modeliai svarbūs ir kodėl svarbus jų tikslumas?
– Taip, didžiausias klimato kaitos neapibrėžtumas yra tai, kad labai sunku tiksliai sumodeliuoti debesų procesus. Juos sumodeliuoti sunku todėl, kad dar labai mažai suvokiami visi efektai, apie kuriuos mūsų straipsnyje ir kalbama. Suvokiant tuos efektus ir juos įvedant į modelius, šie taps tikslesni ir geresni. Klimato kaitos prognozės turėtų būti tikslesnės.
– Ar šiandien dar negalima pasakyti, kaip keisis klimatas?
– Kaip atmosferos mokslininkas, aš gerai žinau, kaip keičiasi klimatas. Kol kas jis keičiasi viena kryptimi – šiltėja ir ekstremalėja, šie dalykai susiję. Problema yra tai, kad ne visai aišku, kaip viskas vyksta tiksliai, nes ne iki galo suprantami debesų procesai. Tokia mūsų misija ir žada būti.
Klimatas tikrai šiltėja ir tai priklauso nuo žmonių veiklos. Tai nenuginčijami faktai. Nesuprantantys mokslo žmonės gali sakyti priešingai, bet mokslininkai seka duomenis ir spausdina tai, ką tie duomenys ir intelektas sako, o ne tai, ką sugalvoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...