- Algirdas Acus, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ryškių žvaigždžių danguje maža Maskvos valstybinio mechaninės inžinerijos universiteto entuziastams. Jie sukūrė prietaisą „Švyturys“, kurį „Sojuz 2“ raketa liepos viduryje iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane pakels į kosmosą.
Jis išskleis piramidės formos atšvaitą saulės spinduliams į Žemę nukreipti. Taip danguje turėtų gimti ryškiau už visas kitas šviečianti dirbtinė žvaigždė.
Kūrėjai žada, kad žvaigždė matysis iš bet kurio Žemės kampelio. Jie kuria specialią programėlę išmaniesiems telefonams. Per programėlę bus galima pažiūrėti, kur šiuo metu skrieja minėta žvaigždė. Jeigu tiesiai virš galvos – galima sugalvoti norą.
„Nepaisant mažo dydžio iš Žemės jis atrodys kaip ryškiausia žvaigždė“, – tikina „Mayak“ projekto administratorius Aleksandras Šajenko.
Tokiai žvaigždei iškelti užtenka dešimčių tūkstančių dolerių, kuriuos „Mayak“ kūrėjai surinko per specialią kampaniją interneto tinklalapyje „Boomstarter“. Vienas jų tikslų – parodyti, kad į kosmosą savo objektus kelti gali kone bet kas, ne tik vyriausybės ar korporacijos.
Panašų tikslą turi kitų metų pradžioje raketą į kosmosą jau užsisakiusi japonė Lena Okajima. Ji svajoja apie dirbtines krentančias žvaigždes ir tam reikalui sukūrė kol kas dar nedidelę bendrovę, pavadinimu „Ale“. Jos pakeltas nedidelis palydovas neš 300 smulkių rutuliukų. Jie padaryti iš įvairių medžiagų – ličio, vario, kalio. Kai palydovas rutuliukus paleis, šie, skrosdami atmosferą, sužibės įvairiausiomis spalvomis ir degs ryškiau ir ilgiau nei įprasti meteoritai. Lenos ambicija – dirbtinių krentančių žvaigždžių šou Tokijo Olimpinėms žaidynėms po trejų metų.
„Kol kas krentančios žvaigždės nepritraukia daug pinigų, bet aš šiuo projektu užsiėmusi jau ilgą laiką“, – sako bendrovės „Ale“ įkūrėja.
Tokie kosmoso mėgėjų projektai jau pradeda piktinti kai kuriuos profesionalius kosmoso tyrinėtojus. Pirmiausia teleskopais tikras žvaigždes tyrinėjančius astronomus. Jiems trukdo bet koks nereikalingas šviesą skleidžiantis objektas danguje.
Kiti susirūpinę dėl mažėjančios vietos kosmose, kad ir kaip keistai tai skambėtų, pagalvojus apie neaprėpiamas platybes. Žmonių pakeltų objektų jau tiek daug, kad Tarptautinė kosminė stotis 2014 m., siekdama išvengti susidūrimo, padėtį keitė tris kartus. Jungtinių Valstijų oro pajėgų kosmoso padalinys šiuo metu seka beveik 19 tūkstančių aplink Žemę skriejančių palydovų arba jau nereikalingų jų dalių. Juos galima patiems stebėti įvairiuose kosmoso stebėjimo tinklalapiuose.
Reportažo rašymo metu virš Lietuvos skriejo 1700 minėtų objektų. Jų skaičius šoktelėjo, kai žmonės prieš penkmetį pradėjo kelti mažus, daugiausia komunikacijai skirtus palydovus. Nuo 2013 m. per metus jų pakeliama ne mažiau nei 70, todėl mokslininkai rimtai svarsto NASA atstovo Donaldo Kesslerio dar prieš kelis dešimtmečius keltą hipotezę.
Pagal ją, kiekvienas aplink Žemę skriejančių šiukšlių susidūrimas sukurs dar daugiau šiukšlių, šios susidurs su kitomis šiukšlėmis, ir taip pažers dar daugiau nuolaužų. Galiausiai, pasak pesimistų, nuolaužų gali pasidaryti per daug ir kosmoso pramonė sulėtės. Todėl ne vienas mokslininkas ragina tokioms pramogoms kaip dirbtinės žvaigždės palydovų nekelti.
Alternatyva yra. Dirbtines žvaigždes žmonės moka kurti galingais lazeriais kaitindami pasirinktą Žemės atmosferos tašką – ima žibėti 90 kilometrų aukštyje skriejantys natrio atomai. Tiesa, taip astronomai daro ne pramogaudami. Dirbtinės žvaigždės jiems būtinos kuo tiksliau suderinti teleskopams, kad šie ryškiau fiksuotų tikras žvaigždes. Bene galingiausią lazerį šiuo metu turi Čilėje veikiantis teleskopas.
Minėtą lazerį kūrė trys mokslininkai – Wilhelmas Kaendersas, Wallace`as Clementsas ir Domenico Bonaccini. Pernai už darbą jie gavo Leibingerio inovacijų premiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai27
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau29
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...