Koks rezultatas būtų evoliuciją „paleidus“ iš naujo? (foto)

Jei evoliucija būtų pradėta iš naujo, ar vėl išsivystytų panašios rūšys, kurios yra ir dabar?

„Taip“, – teigia tyrimas, paskelbtas liepos 19 žurnale „Science“.

„Biologai jau seniai diskutuoja apie galimybę numatyti evoliucijos raidą milijonams metų į priekį“, – teigia vienas iš tyrėjų Luke Mahleris. „Pavyzdžiui, Stephenas Jay Gouldas manė, jog „atsukus evoliucijos juostą atgal“, ji prasidėtų visiškai naujai, ir jos rezultatai būtų visiškai nauji. Kadangi patys mažiausi pokyčiai turėtų milžiniškas pasekmes ateityje“.

Kita vertus, yra nemažai gyvūnų rūšių, gyvenančių panašioje aplinkoje, ir evoliucionuojančių į labai panašias formas. Pavyzdžiui, Afrikos ežeruose gyvenančios daugiaspalvės ešeržuvės.

„Tai labai svarbus klausimas evoliucinėje biologijoje. Tačiau į jį labai sunku atsakyti“, – teigia L. Mahleris.

Mokslininkas savo tyrimui pasirinko Anolis šeimos driežus, gyvenančius keturiose kaimyninėse salose: Kuboje, Haityje, Jamaikoje ir Puerto Rike. Šie driežai ekologija ir klimatu panašiose salose apsigyveno prieš 40 milijonų metų. Daugybę metų praleistų šiose salose, lėmė plačią šių rūšių įvairovę kiekvienoje iš salų.

Tyrimo autoriai ištyrė 100 iš 119 Anolis driežų rūšių, lygindami skirtingose salose laukinėje gamtoje gyvenančius egzempliorius, ir muziejuose esančiuosius. Buvo atrastas stulbinantis panašumas – kiekvienoje iš salų evoliucija sukūrė labai panašias driežų rūšis, kurios užėmusios labai panašias ekologines nišas.

„Adaptyvi radiacija (angl. adaptive radiations) – būdas, kaip viena rūšis išsivysto į keletą rūšių – sutampa visose keturiose salose“, – teigia L. Mahleris. „Su vos keliomis išimtimis, kiekviena rūšis vienoje saloje turi savo atitikmenį kitoje “.

Visose keturiose salose yra panašus „prisitaikantis kraštovaizdis“ (angl. fitness landscape). Tai yra vienas iš pagrindinių evoliucinės biologijos veiksnių, nors šią teoriją labai sunku išvysti praktikoje. Ši sąvoka apibūdina rūšių „prisitaikymo viršūnes“, kurios nurodo jų galimybes evoliucionuojant. Šios „viršūnės“ simbolizuoja įvairias galimas rūšių bruožų kombinacijas, kurias evoliucija paliks įvairioms gyvūnų rūšims. Rūšys, turinčios panašias ypatybes laikomos ant panašių „viršūnių“.

Anolis driežų gyvenamoji aplinka gali būti žemai ant žolės, ant medžių kamienų ar šakelių, esančių medžių viršūnėse. Kiekviena iš šitų vietų skatina skirtingą adaptaciją ir sukuria savitą „prisitaikymo viršūnę“.

Anolis driežai, gyvendami, skirtingose salose, susidūrė su tais pačiais „prisitaikančiais kraštovaizdžiais“, tomis pačiomis ekologinėmis nišomis. Rūšims įvairėjant, jos vis tiek atsidūrė ties tomis pačiomis „evoliucijos viršūnėmis“. Pasak L. Mahlerio: „Tai yra esminis ir nepaneigiamas evoliucijos pasikartojamumo veiksnys“.

„Žinoma, tai nereiškia, jog evoliucija yra visiškai pasikartojanti. Galima aptikti įvairių staigmenų, ypač didesnėse salose, kuriose yra daugiau įvairių ekologinių nišų. Pavyzdžiui, Anolis barbouri yra unikali šių driežų rūšis, išskirtinai gyvenanti tik ant žemės.“ – teigia Bazelio universiteto mokslininkė Walter Salzburger.

„Šaunu yra tai, jog dabar mes turime būdą kaip modeliuoti „prisitaikantį kraštovaizdį“, kuris paaiškina panašų rūšių vystymąsi.“ – paaiškina L. Mahleris.

Driežų anolių poros, evoliucionavusios geografiniu požiūriu atskiruose regionuose. 
Nuotraukų autoriai: D. L. Mahler, J.Losos (A.cuvieri), Bryan Falk (A.cybotes), M.Landestoy (A.alumina)



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių