Kokie pavojai iš tiesų tyko gyvenant po asbesto stogu?

Žemės ūkio ministerija ne pirmus metus ragina kaimo gyventojus pasinaudoti teikiama parama ir pasikeisti senus asbestinius stogus. Tiesa, situacija dvilypė – parama teikiama tik smulkių kaimo gyvenviečių ūkininkams, kurie paramos prašo vangiai, o štai mieste gyvenantieji po asbesto stogais net ir norėdami gauti kompensacijas, į jas pretenduoti negali. Portalas ne kartą rašęs čia tema, šįkart domisi, ar iš tiesų asbesto stogai tokie pavojingi kaip kalbama? Galbūt asbesto pavojus gali būti sumažintas iki minimalios ribos net ir nekeičiant stogo dangos?

Pavojingiausios asbesto dulkės, jos gali sukelti vėžį

Šiemet paraiškas gauti iki 50 proc. siekiančią valstybės paramą keičiant asbestinius stogus buvo galima teikti iki liepos 31 dienos. Iš viso tam iš Kaimo plėtros programos skirta 19 mln. litų. Asbesto stogą pasikeisti ir pretenduoti į ES paramą galėjo gyventojai, gyvenantys ne daugiau 6000 gyventojų turinčioje gyvenvietėje daugiau nei penkerius metus ir daugiau nei dvejus metus užsiimantys profesine ar ekonomine veikla. Skaičiuojama, kad iki šiol kaimo vietovėse net 80 proc. stogų yra asbestiniai, todėl parama norima žmonėms padėti išvengti asbesto stoguose slypinčių pavojų.

Apie tai, kuo asbestiniai stogai pavojingi žmogaus sveikatai kalbama daug, tačiau beveik visur pabrėžiamas vienas itin svarbus faktas – pavojų kelia ne pats asbestas, o jo dulkės. Tai reiškia, kad asbestas tampa pavojingas tada, kai ardomos ar laužomos jo konstrukcijos. Akimi nematomos skaidulos gali lengvai būti įkvėptos ir plaučiuose lyg adatėlės susmigti įį kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi. Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 tūkst. mirčių nuo plaučių vėžio. Žinomi atvejai, kai asbestas buvo inkstų, gerklų vėžio, imuninės sistemos nusilpimo priežastimi.

Kad asbestas sukelia vėžį, ištirta 1976 m., tačiau jį naudoti uždrausta tik 2005 m. Kai asbestas visą laiką šalia, gali pasirodyti, kad medžiaga nėra tokia jau pavojinga. Tačiau anaiptol – asbestas pavojingumu prilyginamas gyvsidabriui ir arsenui.

Kad asbestas didžiausią pavojų kelia jį apdirbant, įrodo Rusijos miesto Asbesto pavyzdys. Portalas jau yra rašęs, kad dėl šiame mieste vis dar vykdomos asbesto gavybos, vietiniai gyventojai pavojingas dulkes šluoja net iš svetainių ar skalbyklių.

„Visi normalūs žmonės stengiasi iš čia išvažiuoti. Vertinantys savo gyvybę žmonės išvažiuoja, tačiau aš čia gimiau, neturiu kur važiuoti“, – portalui nytimes.com pasakojo buvęs asbesto gamyklos darbininkas Borisas Balobanovas.

Dirbusieji  asbesto perdirbimo gamykloje ar kasykloje nuolat kosėja, serga odos ligomis. Dermatologų teigimu, nuo asbesto sukeltų uždegimų ant odos atsiranda randelių. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra daugelį metų tiria asbesto pramonėje dirbančių Asbesto gyventojų sveikatą. Aiškinamasi, ar asbestas sukelia ne tik plaučių, bet ir kiaušidžių vėžį bei kitas vėžio rūšis. Tyrėjų išvados negailestingos - visos asbesto formos žmonėms kelia vėžio grėsmę.

Lietuva asbesto neperdirba, o tik sandėliuoja

Portalas jau anksčiau yra rengęs temą, kur keliauja iš gyventojų surenkami šiferinių stogų lakštai, arba trumpiau tariant asbestas. Tuomet paaiškėjo toks faktas – net pavojingas atliekas perdirbančios įmonės, šiuos lakštus supirkdamos iš gyventojų ar verslo atstovų, asbesto patys neperdirba, o veža į sąvartynus, kur šie lakštai yra sandėliuojami.

„Dažniausiai yra taip, kad kiekvienas sąvartynas turi numatytą asbestui vietą, tai galima vežti į sąvartyną. Ten jis yra sandėliuojamas atskiroje sekcijoje, nėra kraunamas į bendrą krūvą. Paskui gal atsiras kažkokios technologijos, nors ir dabar jos yra, bet labai brangios. Perdirbti asbestą ekonomiškai neapsimoka“, - taip situaciją komentavo pavojingas atliekas tvarkančios bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.

Pašnekovas teigė domėjęsis, kaip asbestas yra perdirbamas kitose šalyse. Jo teigimu, savas technologijas turi australai, olandai: „Technologijos yra, perdirbimo procentas gana aukštas – 98 proc. perdirbama, lieka tik 2 proc. asbesto, taigi mažėtų asbesto kaip pavojingos atliekos tūris. Kitą dalį galima panaudoti kaip statybines medžiagas. Šiai dienai tokia technologija yra labai brangi. Galbūt ateis laikas, kai pardavinėsime senus uždarytus sąvartynus dėl antrinių žaliavų, bus aukcionai, už kiek galima nusipirkti senus sąvartynus, kuriuose visos atliekos nerūšiuotos, galbūt per tą laiką atsiras ir technologijos asbesto perdirbimui kažkokį sprendimą rasti“, - vylėsi S. Ašmonas.

Kad Lietuvoje asbestas nėra perdirbamas, patvirtino ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) direktorius Kęstutis Balčiūnas: „Technologija yra primityvi – šiferio lakštai yra perdengiami, kad nedulkėtų ir užpilami gruntu. Lietuvoje nežinau kitokio būdo, kaip saugiai juos padėti, kad nekeltų pavojaus nei aplinkai, nei žmonėms“.

„Yra tokia technologija tokias atliekas šalinti atskirai įrengtoje sekcijoje - dedamas sluoksnis šiferio, paskui sluoksnis grunto ir taip sluoksniuojant laidojama. Šiferio atliekos yra pavojingos, asbesto plaušeliai gali lengvai pasklisti aplinkos ore, taip paprastai kaip statybinį laužą jų nesumalsi ir nesusmulkinsi, - kolegoms antrino ir Klaipėdos atliekų tvarkymo centro (KRATC) ekologė Ramunė Šličienė. - Kai tokios atliekos yra saugiai laidojamos, perdengiant su gruntu, jos nereaguoja su aplinka, neišskiria jokių medžiagų nei į vandenį, nei į atmosferos orą. Kol kas yra pasirinktas toks tvarkymo būdas, nes jeigu traiškyti, smulkinti ir perdirbti, turėtų būti taikomos prabangios technologijos“.

Visuomenės sveikatos specialistė: asbesto poveikis pasireiškia po 20-30 metų

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės teigimu, nors nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, uždrausta naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius, asbesto problema Lietuvoje išlieka – daugiabučių balkonai, individualių namų stogai, šiluminiai mazgai ir pan.

Specialistė pabrėžia, kad asbestas tampa pavojingas ne tik jį ardant, bet ir ilgą laiką ekspoatuojant: „Po 20 metų eksploatacijos prasideda natūralus asbestcemenčio lakštų dūlėjimas, todėl kuo senesnė stogo danga, tuo didesnė tikimybė, kad asbesto skaidulos pateks į aplinką. Taip pat reikia paminėti, kad dar didesnė tikimybė asbestui patekti į aplinką atsiranda remontuojant šilumines trasas, kur kaip termoizoliacinė medžiaga naudojamas vadinamasis purusis asbestas“.

J. Karalevičienė aiškina, kad asbesto poveikis žmogui gali būti tiesioginis – ypač profesinėje veikloje, dirbant tiesiogiai su šia medžiaga, ir netiesioginis - kai asbestas į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius.

„Asbesto plaušeliai yra netirpūs vandenyje ir chemiškai atsparūs, patekę į kvėpavimo takus pasiekia plaučių alveoles ir gali pasilikti ten visą gyvenimą, - perspėja Šiaulių visuomenės sveikatos centro gydytoja. -Asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po daugelio metų (20–30 metų), todėl identifikuoti ligos priežastį būna sudėtinga. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Svarbu žinoti, kad asbesto plaušeliai labai lengvi ir ore gali sklandyti net keletą dienų“.

Specialistai pataria, kad geriausiu atveju asbesto keitimo darbus reikėtų patikėti specialiai darbui su asbestu paruoštoms komandoms ir jokiu būdu šių darbų nesiimti patiems gyventojams. Kad asbesto plaušelių kuo mažiau patektų į aplinką, atliekant ardymo darbus rekomenduojama naudoti specialią rišamąją medžiagą ar bent sudrėkinti. Darbus geriau vykdyti nusistovėjus drėgniems orams. Nuimtą šiferį būtina saugiai specialioje pakuotėje pristatyti į tam skirtą sąvartyno aikštelę, jokiu būdu negalima jo panaudoti dar kartą – sode, ūkinių pastatų stogams ar pan.

Blogiausiu atveju, jeigu nėra galimybės atliekamus šiferio stogų lakštus priduoti į sąvartyną, juos reikėtų aptraukti specialiais asbestiniais maišais ir užrišti jų viršų. Tai bent jau laikinai galėtų apsaugoti nuo asbesto dulkių sklaidos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nekruškite smegenų su tuos šiferiu

Nekruškite smegenų su tuos šiferiu portretas
Nieko jis negali sukelti kai ramiai sau būna užkeltas ant namo viršaus stogo pavidale. Užtenka ieškoti durnių Lietuvoje ir šūdniekiams mėtyti ES pinigus.

rrj

rrj portretas
Anatolijus nuplėšė stogą dar 1999 m. Pakeitėm nauju, o seną šiferį stogdengiai paliko palėpėj. Kai ten švilpauja vėjai, dulkės skraido lyg debesys... Visi bijo prie jo net artintis prisiskaitę tokios propagandos.

PONAS GINAS

PONAS GINAS portretas
ČIA TIKTAI BIZNIS.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių