- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas mėnesį atremiame apie 100 000 įvairaus pobūdžio ir masto kibernetinių atakų. Kasmet jų intensyvumas dėsningai auga. Šių metų išskirtinis bruožas – taikiniais vis dažniau buvo pasirenkamos valstybės institucijos, komentare rašo Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus „Infostruktūra“ vadovas Darius Didžgalvis.
Vienas pasaulis – bendros grėsmės
Pasak jo, neseniai vykusi masyvi ataka į DNS serverius JAV, kurios atgarsiai pasiekė ir Lietuvą, parodė, kad sistemų integravimas (tarkim, „Facebook“ ar „Youtube“ įskiepiai kuriame nors lietuviškame tinklapyje) lemia atakos globalumą. Net turėdami, regis, uždaras sistemas, esame jautrūs pasaulinius tiekėjus ištinkančioms atakoms – ar kalbėsime apie verslo sprendimus, ar apie duomenų debesiją.
Pastarasis DNS serverių puolimas Amerikoje parodė, jog ne tik stiprėja profesionalios programišių kariuomenės, bet ir programuotojai vienišiai, pereinantys į tamsiąją pusę, gali pridaryti rimtos žalos.
„Beje, kaip ir bet kuriame versle, taip ir programišių pasaulyje jau kuriamos ir „klientui draugiškos“ aptarnavimo struktūros: su ataką patyrusia organizacija civilizuotai susisiekiama ir mandagiai paaiškinama, kaip dabar reikėtų atsilyginti už tai, kad veikla būtų sklandžiai atstatyta.
Taikiniu tampa ir interneto paslaugų teikėjų klientų įranga. Atakos atveju (kaip neseniai nutiko su „Deutsche Telekom“) milijonams vartotojų sutrikdomos paslaugos, operatorius meta didžiules pajėgas problemos sprendimui, tačiau jis vis tiek užtrunka“, – rašo D. Didžgalvis.
Kaip apsiginti nuo skrudintuvo?
Nauja reali grėsmė, pasak specialisto, – išmanieji įrenginiai ir daiktai, jungiami prie interneto. „Apie galimą daiktų sukilimą prieš žmogų prieš kelioliką metų skaitėme fantastiniuose romanuose. Šiandien „daiktų internetas“ jau turi 18 milijardų potencialių karių, o prognozėse 2020-iesiems jau įvardijami ir 500 milijardų. Šie įrenginiai paplitę visuose žemynuose, kiekvienuose namuose. Internetas – tuos įrenginius vienijantis intelektas – yra visur. Tad kaip apsisaugoti nuo iš pažiūros nekalto, ligšiol tik patogesnį gyvenimą reiškusio įrenginio? Atsakymą į šį klausimą turime surasti kuo greičiau“, – pabrėžia D. Didžgalvis.
Tamsiosios pusės ginklais įrenginiai dažniausiai tampa sudiegus programas iš nepatikimų šaltinių. Kita dažna klaida – asmeninės ir verslo zonos samplaika, kad ir mobiliajame telefone. Jei kompiuterių apsaugai įmonės įpratę skirti dėmesį, mobilieji telefonai paprastai lieka tos apsaugos užribyje, jų turinys ir aplikacijos lieka nesaugomos.
Visas šis sparčiai augantis arsenalas netolimoje ateityje taps jau nebe teoriniu žvalgybos įrenginiu. Jau dabar yra galimybės „nulaužti“ išmanųjį televizorių. Jei nebesiginčijame, kad verta saugoti įrangą su aplinkos sensoriais, kompiuterio vaizdo kamerą – laikas pagalvoti ir apie buities prietaisus bei įrangą, telefonus.
Tikslas – žvalgyti ir užvaldyti
Atsirandant dirbtinio intelekto sprendimams, jais taip pat naudosis ne tik geranoriški analitikai. Tai reiškia, pabrėžia ekspertas, kad atakos ateityje bus tikslinės, vartotojai atsirenkami, siekiant surinkti specializuotą informaciją. Pavyzdžiui, gausite laišką nuo realaus draugo su įtarimo nekeliančia informacija, judviejų nagrinėtos temos tęsinį, o iš tiesų įsileisite virusą į savo kompiuterį. Beje, kol kas Lietuva yra šiek tiek saugesnė dėl kalbos barjero – labiausiai pažeidžiamos yra anglakalbių IT sistemos. Dirbtinis intelektas netruks įveikti ir šią kliūtį.
„Kibernetinės atakos persimeta ir į tiesiogiai pinigus generuojančią veiklą. Šiais metais suaktyvėjo duomenis „užrakinantys“ virusai, neapsiribojant gyventojais, užpultos ir kelios valstybės valdomos įmonės, kurios parardo duomenis“, – sako D. Didžgalvis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...