- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas mėnesį atremiame apie 100 000 įvairaus pobūdžio ir masto kibernetinių atakų. Kasmet jų intensyvumas dėsningai auga. Šių metų išskirtinis bruožas – taikiniais vis dažniau buvo pasirenkamos valstybės institucijos, komentare rašo Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus „Infostruktūra“ vadovas Darius Didžgalvis.
Vienas pasaulis – bendros grėsmės
Pasak jo, neseniai vykusi masyvi ataka į DNS serverius JAV, kurios atgarsiai pasiekė ir Lietuvą, parodė, kad sistemų integravimas (tarkim, „Facebook“ ar „Youtube“ įskiepiai kuriame nors lietuviškame tinklapyje) lemia atakos globalumą. Net turėdami, regis, uždaras sistemas, esame jautrūs pasaulinius tiekėjus ištinkančioms atakoms – ar kalbėsime apie verslo sprendimus, ar apie duomenų debesiją.
Pastarasis DNS serverių puolimas Amerikoje parodė, jog ne tik stiprėja profesionalios programišių kariuomenės, bet ir programuotojai vienišiai, pereinantys į tamsiąją pusę, gali pridaryti rimtos žalos.
„Beje, kaip ir bet kuriame versle, taip ir programišių pasaulyje jau kuriamos ir „klientui draugiškos“ aptarnavimo struktūros: su ataką patyrusia organizacija civilizuotai susisiekiama ir mandagiai paaiškinama, kaip dabar reikėtų atsilyginti už tai, kad veikla būtų sklandžiai atstatyta.
Taikiniu tampa ir interneto paslaugų teikėjų klientų įranga. Atakos atveju (kaip neseniai nutiko su „Deutsche Telekom“) milijonams vartotojų sutrikdomos paslaugos, operatorius meta didžiules pajėgas problemos sprendimui, tačiau jis vis tiek užtrunka“, – rašo D. Didžgalvis.
Kaip apsiginti nuo skrudintuvo?
Nauja reali grėsmė, pasak specialisto, – išmanieji įrenginiai ir daiktai, jungiami prie interneto. „Apie galimą daiktų sukilimą prieš žmogų prieš kelioliką metų skaitėme fantastiniuose romanuose. Šiandien „daiktų internetas“ jau turi 18 milijardų potencialių karių, o prognozėse 2020-iesiems jau įvardijami ir 500 milijardų. Šie įrenginiai paplitę visuose žemynuose, kiekvienuose namuose. Internetas – tuos įrenginius vienijantis intelektas – yra visur. Tad kaip apsisaugoti nuo iš pažiūros nekalto, ligšiol tik patogesnį gyvenimą reiškusio įrenginio? Atsakymą į šį klausimą turime surasti kuo greičiau“, – pabrėžia D. Didžgalvis.
Tamsiosios pusės ginklais įrenginiai dažniausiai tampa sudiegus programas iš nepatikimų šaltinių. Kita dažna klaida – asmeninės ir verslo zonos samplaika, kad ir mobiliajame telefone. Jei kompiuterių apsaugai įmonės įpratę skirti dėmesį, mobilieji telefonai paprastai lieka tos apsaugos užribyje, jų turinys ir aplikacijos lieka nesaugomos.
Visas šis sparčiai augantis arsenalas netolimoje ateityje taps jau nebe teoriniu žvalgybos įrenginiu. Jau dabar yra galimybės „nulaužti“ išmanųjį televizorių. Jei nebesiginčijame, kad verta saugoti įrangą su aplinkos sensoriais, kompiuterio vaizdo kamerą – laikas pagalvoti ir apie buities prietaisus bei įrangą, telefonus.
Tikslas – žvalgyti ir užvaldyti
Atsirandant dirbtinio intelekto sprendimams, jais taip pat naudosis ne tik geranoriški analitikai. Tai reiškia, pabrėžia ekspertas, kad atakos ateityje bus tikslinės, vartotojai atsirenkami, siekiant surinkti specializuotą informaciją. Pavyzdžiui, gausite laišką nuo realaus draugo su įtarimo nekeliančia informacija, judviejų nagrinėtos temos tęsinį, o iš tiesų įsileisite virusą į savo kompiuterį. Beje, kol kas Lietuva yra šiek tiek saugesnė dėl kalbos barjero – labiausiai pažeidžiamos yra anglakalbių IT sistemos. Dirbtinis intelektas netruks įveikti ir šią kliūtį.
„Kibernetinės atakos persimeta ir į tiesiogiai pinigus generuojančią veiklą. Šiais metais suaktyvėjo duomenis „užrakinantys“ virusai, neapsiribojant gyventojais, užpultos ir kelios valstybės valdomos įmonės, kurios parardo duomenis“, – sako D. Didžgalvis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...
-
Dirbtinis intelektas didina pasitenkinimą darbu?
Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 m. mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio i...
-
Europos Parlamentas galutinai pritarė svarbiam dirbtinio intelekto įstatymui
Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti. ...
-
Dirbtinis intelektas medicinoje: gali pakeisti dar vieną profesiją?7
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki. ...
-
Lietuvoje vykdomame projekte – pažangios ir modernios švietimo idėjos1
Mokslas atidaro duris į pasaulio tyrinėjimo procesus, atsiveria didžiulės galimybės analizuoti paslaptingo gamtos pasaulio erdves, keisti mokymosi perspektyvas. Žmogaus išradingumui nėra ribų: visai neseniai žinių pasaulį užvaldė informacin...
-
JT įspėja: dirbtinio intelekto įrankiai kuria seksistinį turinį4
Populiariausi pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) įrankiai yra paremti „OpenAI“ ir „Meta“ programomis, kurios rodo išankstinį nusistatymą prieš moteris, parodė ketvirtadienį Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UN...
-
Pasaulinę šlovę pelniusi lietuvė mokslininkė prisidėjo prie COVID-19 pandemijos suvaldymo11
Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko ...
-
Kad asmenukė nevirstų vaikystės trauma ar nusikaltėlių masalu
Daugelis vaikų šiandien internete pasirodo dar gerokai iki pradėdami vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo pripildyta ultragarso nuotrauka ir pirmieji vaikelio žingsniai jau spėjo tapti...
-
Daugelyje šalių buvo sutrikusi „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla18
Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, antradienį sutriko bendrovės „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Threads“ veikla, šimtams tūkstančių vartot...