- Technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Egzistuoja nemažai gyvūnų rūšių, kurios dauginasi neseksualiniu būdu. Kuo žmonės kitokie?
Sekso prasmė, iš pirmo žvilgsnio, lyg ir akivaizdi – giminės pratęsimas, genomo paįvairinimas. Visgi seksualinės reprodukcijos privalumai evoliucijos kontekste ne tokie jau ir aiškūs, pastebi "Popsci.com". Ragvabalių patinai užsiaugina didžiulius, gremėzdiškus, raganosiškus ragus, ilgiu siekiančius pusę kūno korpuso. Tokiais ragais ragvabaliai kaunasi dėl patelių. Rojaus paukščiai fantastiškų spalvų plunksnas užsiaugina vedini tikslo poruotis. Čarlzą Darviną (Charles Darwin) jaudino tokie bruožai, nes jo evoliucijos teorija negalėjo visiškai jų paaiškinti ("Povo uodegos plunksna, kada į ją bepažiūrėčiau, mane supykina!" – savo bičiuliui rašė garsusis gamtininkas).
Maža to, seksas įgalina partnerį, kuris niekaip nesusijęs su tavo genetine linija ir yra galbūt prastesnių genetinių duomenų, įterpti net pusę savojo genomo į tavo palikuonių genomą. Kodėl seksas beveik visuotinas tiek gyvūnų, tiek augalų, tiek grybų pasauliuose? Ar natūraliai atrankai, kuri taip myli puošmenas demonstruojančius gyvūnus ir dievina genetinę ruletę, nederėtų susimąstyti apie paprastesnius būdus, pvz., klonavimą?
Ir derėtų, ir nederėtų. Daugybė gyvūnų dauginasi klonavimo būdu; kai kurių rūšių aktinijos pumpuravimosi būdu greta savęs išsiaugina identiškus dvynius. Neseksualiniu būdu daugintis gali ir amarai, bitės, skruzdės. Iš nekalto prasidėjimo palikuonių kartais atsiveda ir kūjagalviai rykliai, kalakutai, smaugliai, Komodo drakonai.
Tačiau kone visi gyvūnai vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu vis dėlto įsitraukia į seksą. Biologai tvirtina, kad sekso privalumai siejami pirmiausiai su genomo performavimu, kuris įvyksta lytinių ląstelių mejozės metu. Vykstant mejozei, tėvų genų kombinacijos suardomos ir perkonfigūruojamos į naujas genetines struktūras – taip gaunamos naujos genų kombinacijos, kurios gali turėti evoliucinių pranašumų.
Vis dėlto vienas gyvūnas įsigudrino egzistuoti visiškai be jokio sekso. Daugelyje gėlo vandens telkinių aptinkamos verpetės (bestuburiai gyvūnai) tėra kelių dešimtųjų centimetro dydžio ir jas sudaro tik apie 1000 ląstelių. Tačiau jos egzistuoja jau maždaug 80 mln. metų. Iš viso priskaičiuojama apie 400 verpečių rūšių. Taigi, genetinė įvairovė (ir visai nemenka) yra ir čia. Nors dar niekas nėra matęs verpečių patinėlio. Verpetės padeda neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita ir išauga visiškai vaisingos patelės. Kame paslaptis?
Harvardo universiteto biologijos profesorius Metjus Meselsonas (Matthew Meselson) su kolegomis pastaruosius kelerius metus tyrinėjo verpečių molekulinę genetiką. Tyrėjai švitino verpetes ypač didelėmis jonizuojančios radiacijos dozėmis (tai paprastai šimtuose vietų nutraukia DNR grandines). Vienas iš buvusių M. Meselsono mokinių Jevgenijus Gladyševas pademonstravo, kad verpetės gali visiškai atkurti savo genomą – beprecedentis gebėjimas gyvūnijos pasaulyje.
Neseniai M. Meselsonas su J. Gladyševu padarė dar beprotiškesnį atradimą: pasirodo, verpetės "importinių" DNR fragmentų lyg niekur nieko pasisavina iš bakterijų ir grybų – tokiu būdu palaiko genetinę savo rūšių įvairovę. Tad kodėl visi likusieji gyvūnijos pasaulio atstovai... pasmerkti seksui?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...