Kokia tikimybė, kad naujai atrastoje planetoje egzistuoja gyvybė?

– Vadinamųjų egzoplanetų atrasta nemažai, vien NASA yra patvirtinusi beveik pusketvirto tūkstančio, o puspenkto tūkstančio patvirtinimo dar laukia. Tačiau ši planeta – Proksima b – įvardijama kaip itin svarbi ir reikšminga, vadinama šimtmečio atradimu. Kodėl jai skiriama tiek dėmesio?

– Nedrįsčiau teigti, kad tai šimtmečio atradimas, bet jis svarbus tuo, kad atrasta planeta, esanti taip arti mūsų. Anksčiau taip pat buvo žinomos kelios egzoplanetos prie santykinai artimų žvaigždžių, tačiau jos vis vien buvo 5–6 kartus toliau nei Kentauro Proksima. Ši atrasta planeta savo mase panaši į Žemę ir ji sukasi tokiu atstumu nuo žvaigždės, kad planetos paviršiuje teoriškai galėtų egzistuoti skystas vanduo. Tai išskirtinis atradimas tuo, kad kalbant apie kosminius mastus, visai netoli rasta planeta, labai primenanti mūsų Žemę.

– Ką žinome apie šią planetą? Kiek ten yra realių sąlygų gyvybei egzistuoti?

– Kol kas tvirtai žinome apie vidinį planetos periodą, tai yra jos metų trukmę. Proksima b planetos metai trunka kiek daugiau nei 11 Žemės parų. Tai yra tikrai arti žvaigždės besisukanti, labai greitą ratą apsukanti planeta. Taip pat žinome, kokia apatinė jos masės riba. Kadangi metodu, kuriuo atrandamos egzoplanetos, neįmanoma tiksliai sužinoti jų masės, galima tik nustatyti, kokia masė yra mažiausia. Šios planetos masė yra 1,3 Žemės masės, bet gali būti ir didesnė. Atstumas nuo žvaigždės iki planetos, kurį galima apskaičiuoti žinant žvaigždės parametrus ir orbitinį periodą, leidžia mums nustatyti, kokia turėtų būti planetos paviršiaus temperatūra. Supaprastintais skaičiavimais, temperatūra Proksima b planetoje – gana panaši į temperatūrą Žemės paviršiuje. Žinoma, skaičiavimai yra preliminarūs, nes neatsižvelgiama į galimą planetos atmosferos sudėtį, kuri gali labai keisti paviršiaus sąlygas. Pavyzdžiui, Žemėje esanti atmosfera palaiko planetos temperatūrą šiltesnę, o Veneros atmosfera sukuria labai aukštą, kelių šimtų laipsnių temperatūrą planetos paviršiuje ir jei atmosferos nebūtų, planetoje taip pat galėtų egzistuoti skystas vanduo.

– Tai reiškia, kad atmosfera gali ne tik padėti gyvybei, bet ir jai kenkti?

– Taip, ji gali pakenkti būtent tuo, kad planeta dėl šiltnamio efekto pasidaro per karšta. Taigi tiksliai pasakyti, kokios sąlygos yra planetos paviršiuje, kol kas neįmanoma. Manoma, kad per artimiausius penkerius metus turėtų atsirasti gana galingų ir jautrių teleskopų, kurie išmatuotų šios planetos atmosferos spektrą. Tuomet būtų galima nustatyti, kiek ir kokių medžiagų yra planetos atmosferoje, nustatyti pačios atmosferos tankį ir paskaičiuoti, kokios savybės turėtų būti planetos paviršiuje. Taip bus sužinota, ar sąlygos yra tinkamos tokiai gyvybei, kokią mes suprantame egzistuojant.