Kodėl homo sapiens genitalijos tokios didelės?

Ponai, jei ramybės neduoda mintys apie vienokį ar kitokį centimetrinį deficitą, nusiraminkite – kad ir koks tas deficitas būtų, homo sapiens falas yra bene didžiausias iš visų primatų. Vyrų, gorilų ir kitų žmogbeždžionių rūšių patinų genitalijų dydžio lyginamąją analizę atlikęs evoliucinės biologijos profesorius Darrenas Curnoe iš Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) priėjo išvadą, kad vyriškos žmogaus genitalijoms primatų pasaulyje nėra lygių galimai dėl dviejų priežasčių.

Mokslininkas samprotauja, jog toks viso kūno atžvilgiu didelis reprodukcijos organas homo sapiens patinams reikalingas kaip informatyvus indikatorius potencialioms partnerėms arba netgi kaip kūno vėsinimo priemonė.

Apie santykinį žmogaus vyriškos lyties reprodukcinių organų dydį D. Curnoe pasakoja mokomosios vaizdo medžiagos cikle "How Did We Get Here?" (Kaip mums pavyko tapti tokiais, kokie esame?"). Pasirodo, gorilų patinai turi ir mažus falus, ir mažas sėklides. Šimpanzių patinai turi vidutinio dydžio falus ir dideles sėklides. O štai žmonės turi didelius falus ir vidutinio dydžio sėklides.

"Spermų karai"

"Neįtikėtina, tačiau genitalijų (ypač sėklidžių) dydis yra tam tikro žmogbeždžionių socialinio organizuotumo požymis, - įsitikinęs evoliucinės biologijos profesorius. – Kodėl egzistuoja tokie skirtumai? Sėklidžių atveju, jų dydis tiesiogiai proporcingas patino giminės pratęsimo sėkmei."

Jei rūšies patelės reprodukciniu laikotarpiu santykiauja ne su vienu partneriu, jos instinktyviai siekia padidinti galimybę palikuonims parūpinti kuo geresnės kokybės DNR. Taigi, dideles sėklides turinčių rūšių patinų sėkla poravimosi laikotarpiu dėl kiaušinėlio apvaisinimo konkuruoja su kitų individų sėkla.

"Štai kodėl šimpanzių patinų sėklidės tokios didelės, - aiškina D. Curnoe. – Jos didelės ir prigamina daugiau ejakuliato. Gorilų populiacijoje priešingai – "spermos karų" ten nėra, nes lytiškai subrendę patinai, galima sakyti, turi savo haremus."

Vis dėlto šios interpretacijos nepaaiškina, kodėl taip ryškiai skiriasi didžiųjų žmogbeždžionių ir žmogaus genitalijos.

"Kodėl vyrų organai ilgiausi iš visų žmogbeždžionių? Galbūt todėl, kad vaikštome stati – ant dviejų kojų, o tokia kūno pozicija priešistoriniais laikais, kai homo sapiens rengdavosi kiek kitaip nei dabar (jei apskritai rengdavosi) yra kur kas patogesnė viliojant potencialias partneres, - dėsto australų biologas.

Falas – organizmo radiatorius?

"Dar viena versija – galbūt mūsų genitalijos atlieka radiatoriaus funkciją, - netikėtomis įžvalgomis drąsiai dalijasi evoliucijos profesorius. – Gali būti, kad toks "radiatorius" vaikštant ant dviejų kojų skleidžia perteklinę kūno šilumą ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo."

Tačiau dydis – ne vienintelis žmogbeždžionių ir žmonių vyriškų genitalijų skirtumas. Štai, pasirodo, ant šimpanzių penių yra specifinių ataugų, kurios, patinui užbaigus aktą, laikinai traumuoja patelės genitalijas, kad šiai kiltų nepatogumų, dėl kurių artimiausiu metu būtų atidėtas poravimasis su kitais patinais.

2011 m. atlikto tyrimo rezultatai byloja, kad panašios paskirties ataugų kadaise buvo ir ant homo sapiens pasididžiavimų, tačiau evoliucijos eigoje vyrų falai pasidarė lygesni. Stanfordo universiteto Kalifornijoje tyrėjai atrado molekulinio lygmens mechanizmus, kurie paaiškina, kodėl homo sapiens prarado DNR sekos fragmentą, kuris turi įtakos androgenų receptoriaus genui, susijusiam su hormoniniais signalais.

Prenatalinė painiava

Ilgai buvo galvojama, kad homo sapiens peniai pasidarė lygūs tada, kai ši rūšis pradėjo praktikuoti monogaminę partnerystę. Gali būti, kad mūsų protėviai visai kaip ir šimpanzių patinai turėjo penių ataugas ir jomis naudodavosi, tačiau kokiu būdu jų nebeliko, kol kas neaišku.

Praėjusių metų lapkritį Harvardo medicinos mokyklos Genetikos fakulteto genetikai atrado ne tik kaip genitalijos formuojasi, bet ir identifikavo, kad skirtingų gyvūnų genitalijos išsivysto iš skirtingų kūno sričių. Pavyzdžiui, driežų ir kitų roplių genitalijos išsivysto iš to paties audinio, iš kurio formuojasi ir užpakalinės kojos. O štai žinduolių genitalijos vystosi iš uodegos audinio užuomazgų.

Embrioninėje stadijoje kloaka, kuri galiausiai išsivysto į šalinimo sistemą ir žarnyną, kaimyninėms ląstelėms siunčia signalus, skatinančius formuotis į genitalijas. Kloakos buvimo vieta apibrėžia, kurie audiniai tokių signalų sulaukia pirmieji.

Roplių embrionuose kloaka būna arčiau gemalinio sluoksnio mezodermos, iš kurios audinių formuojasi kai kurių roplių porinės galūnės. Štai šio audinio ląstelės minėtus signalų ir sulaukia pirmos. Todėl kai kurių roplių (driežų, gyvačių) peniai yra dvišaki.

O štai žinduolių embrionuose kloaka būna arčiau vadinamojo "uodeginio pumpuro", kuris aptinkamas liemens apatinėje dalyje. Šio audinio ląstelės, priklausomai nuo lyties, išsivysto į penį arba klitorį.

"Mokslininkams, mėginantiems išsiaiškinti, kodėl genitalijos evoliucionavo taip, o ne kitaip, dar teks atsakyti į labai daug klausimų", - apibendrino prof. D. Curnoe.