- Technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas yra supernova, daugeliui Technologijos.lt skaitytojų aiškinti vargu ar reikia – tai žvaigždės sprogimas, siunčiantis signalą, kad tam tikro tipo žvaigždę ištiko mirtis. Tačiau šioje iliustracijoje vaizduojamas ne supernovos, o kilonovos sprogimas. Kilonova – kas tai per paukštis?
Rašant apie sprogimus, žodį „paukštis“ būtų galima rašyti ir be kabučių – juk lietuvių kalboje turime ištiktuką „paukšt“. Visgi šįkart ne apie tai, o apie kilonovas. Kilonova – dviejų nepaprastai didelio tankio kosminių objektų susidūrimas.
Kilonovą birželio 3 d. pavyko užfiksuoti kosminiam teleskopui „Swift“. Jo objektyvas užfiksavo kai po 1/10 sekundės trukusio gama spindulių žybsnio GRB 130603B tolimoje, už 4 mlrd. šviesmečių esančioje galaktikoje įsižiebė ugnies kamuolys. Po 9 dienų kitas kosminis teleskopas „Hubble“ taip pat nukreipė savo akį į tą patį dangaus tašką, kad patikrintų, ar ten nelikę kokių nors liekanų. „Hubble“ užfiksavo blausų raudoną objektą, kurio egzistavimą vėliau patvirtino keletas kitų astronomų savarankiškai vykdytų stebėjimų rezultatų.
Tai pirmas kartas, kai astronomams pavyko pamatyti sąryšį tarp gama žybsnio ir kilonovų, nors toks teoriškai jau buvo numatomas ir anksčiau. Astronomai sako, esą tai pirmas požymis, kad trumpalaikiai gama žybsniai įvyksta, kai susiduria, susiliečia, susilieja du supertankūs žvaigždiniai objektai. Kaip viskas vyksta? Astronomai mano, kad įvykiai klostosi tokia seka:
- dvi dvinarę sistemą sudarančios neutroninės žvaigždės (labai didelio tankio žvaigždės) pradeda artėti viena prie kitos;
- sistema spinduliuoja gravitacines bangas, kurios nuribuliuoja erdvėlaikiu;
- šios bangos stumteli neutronines žvaigždes dar arčiau viena kitos;
- likus kelioms milisekundėms iki sprogimo, dvi žvaigždės, kaip teigia NASA, „susilieja į mirties sūkurį, iš kurio išsviedžiamos ypatingai radioaktyvios medžiagos";
- kilonova sprogsta detonuojant baltajai nykštukei. Nors kilonova ryški (tūkstantį kartų ryškesnė už novą), ji pasižymi tik nuo dešimtadalio iki šimtadalio vidutinės supernovos ryškio.
„Šis stebėjimas pagaliau įminė trumpalaikių gama žybsnių mįslę, – pareiškė tyrimui vadovavęs Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) astronomas Najalas Tanviras (Nial Tanvir). – Daugelis astronomų, įskaitant ir mūsų grupę, surinko svarių argumentų, kad ilgalaikiai gama žybsniai (trunkantys ilgiau nei dvi sekundes) generuojami žūstant ypač masyvioms žvaigždėms. O štai apie trumpalaikių gama žybsnių etimologiją numanėme labai nedaug – tik tiek, kad juos sukelia kažkokių dviejų kosminių kūnų susiliejimas. Dabar mes turime tvirtų įrodymų.“
Šiuos kadrus užfiksavo kosminis teleskopas "Hubble". Kadrai iliustruoja naują žvaigždžių sprogimo tipą – kai susilieja du itin tankūs objektai (dvi neutroninės žvaigždės arba neutroninė žvaigždė ir juodoji skylė). Kairiau esančios nuotraukos centre matoma galaktika birželio 3 d. generavo trumpalaikį gama žybsnį, kurio pasekmės buvo matomos birželio 13 d., o išblėso liepos 3 d.
Nuotr.: NASA, ESA, N. Tanvir (University of Leicester), and A. Fruchter, Z. Levay (Space Telescope Science Institute), A. Levan (University of Warwick)
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...