- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol vieni žmonės keikiasi visada ir visur, kiti viešose vietose apsimeta itin mandagiais ir net išdrįsta sudrausminti kitus. Tiesa yra ta, kad mažiau ar daugiau keikiasi beveik visi žmonės. Nors tam tikrų normų laikyti yra būtina, negalima paneigti mokslo – keikimasis turi keletą stiprių privalumų. Pateikiame trumpą sąrašą teigiamų funkcijų, kuriuos atlieka mūsų kasdieniai keiksmai.
Visų pirma būtina pasakyti, kad didžiuotis savo laidomais keiksmais nereikėtų. Keiktis irgi reikia mokėti ir kai kurios vietos bei situacijos tam netinka. Kita vertus, mokyti kitų žmonių nesikeikti, kai taip elgiasi visi (labai dažnai ir tie, kurie drausmina kitus) irgi nėra labai mandagu. Juolab, kad mokslas teigia, kad keiktis yra sveika ir naudinga ne vienu požiūriu.
1. Keiksmai mažina skausmą. Kokia jūsų natūrali reakcija į skausmą? Tarkime, iš rankų iškrito koks nors sunkus daiktas ir pataikė tiesiai ant neapsaugotų kojos pirštų. Daugelis žmonių net patys nepajustų, kaip iš jų burnos pasigirstų keiksmažodis.
Daugelis mano, kad keikiasi tik kvaili, neišsilavinę žmonės. Tai, žinoma, nėra tiesa – keikiasi beveik visi.
Kylo Universiteto (Keele University) mokslininkas Richardas Stephensas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 67 studentai. Jie turėjo laikyti rankas lediniame vandenyje. Tie, kurie keikėsi, skausmą galėjo ištverti ilgiau nei tie, kurie šaukė atsitiktinius žodžius. Tai nėra pirmas toks tyrimas, tačiau jis patvirtina jau anksčiau atrastą tiesą – keikimasis mažina skausmą.
2. Keiksmai leidžia pasijusti stipresniam. Tai – ir teigiamas, ir neigiamas bruožas. Kartais silpnos asmenybės tik apsikvailina bandydamos pasirodyti stiprios. Tačiau jei kada suabejosite savo jėgomis, keletas keiksmažodžių iš tikrųjų gali suveikti kaip vidinė motyvacija.
3. Keikimasis nėra susijęs su intelektu. Daugelis mano, kad keikiasi tik kvaili, neišsilavinę žmonės. Tai, žinoma, nėra tiesa – keikiasi beveik visi. Tuo tarpu kiti mano, kad keiksmai yra intelekto požymis. Egzistuoja ir keli tyrimai, kurie teigia, kad spalvingų keiksmų vartojimas tobulina verbalinį intelektą. Tačiau daugelis žmonių kartoja tuos pačius keiksmažodžius, todėl tai su intelektu nėra susiję.
Amy Zile iš Britų psichologijos draugijos atliko tyrimą, kuris parodė, kad keikimasis yra susijęs su emocijomis, o ne su intelektu. Emocinis susijaudinimas skatina jausmus išreikšti keiksmažodžiais ir tai visiškai natūralu. Kai kas nors labai nesiseka ar kai pasiekiama kokia pergalė, norisi keiktis ir niekas neturi teisės sakyti, kad tai – tik kvailių bruožas.
4. Keiksmai gerina nuotaiką sunkiose situacijose. Visiems būna tų dienų, kuomet viskas krenta iš rankų. Kai kuriems šie periodai tęsiasi ilgiau. Pasirodo, keikimasis padeda išlieti susikaupusias negatyvias emocijas, todėl po poros keiksmažodžių žmogus jaučiasi geriau. Kai kurie žmonės šį efektą lygina su psichologine terapija.
5. Keiksmažodžiai filmuose ir televizijoje leidžia labiau įsijausti į siužetą. Pastebėjote, kad kai kurie filmai yra kur kas labiau įtraukiantys nei kiti? Tai lemia galybė veiksnių, bet keiksmažodžiai yra tarp jų. Kadangi realiame gyvenime keikiasi dauguma žmonių, keiksmažodžiai ekranuose kuria realistiškesnio siužeto įspūdį.
Po poros keiksmažodžių žmogus jaučiasi geriau. Kai kurie žmonės šį efektą lygina su psichologine terapija.
Monika Bednarek, mokslininkė iš Sidnėjaus universiteto, palygino populiarių ir ne tokių populiarių televizijos serialų reitingus bei naudojamas išraiškos priemones. Išnagrinėjusi galybę veiksnių ji padarė išvadą, kad serialai su keiksmažodžiais labiau traukia žmones, net jei jų siužetai prasčiau parašyti.
6. Jie padeda kurti socialinius ryšius tarp žmonių. Bednarek savo tyrimą plėtojo ir padarė išvadą, kad keikimasis yra svarbus kuriant tvirtus socialinius santykius. Žmonės nesikeikia prie nepažįstamųjų (arba keikiasi ne taip laisvai), todėl tas momentas, kai neseniai susitikę žmonės pradeda kartu keiktis, juos suartina.
7. Keiksmai padeda paryškinti nuomones, jausmus ir argumentus. Ne, keiksmažodis nepadaro jūsų argumento stipresnio ar labiau įtikinamo. Tačiau keikimasis kitiems diskusijos dalyviams parodo, kaip stipriai jūs esate įsitikinęs savo nuomonės teisingumu.
Timothis Jay, Masačusetso laisvųjų menų koledžo dėstytojas, jau beveik 40 metų studijuoja keiksmažodžius. Jis teigia, kad jie padeda geriau išreikšti emocijas. Žodžiai, ypač rašytinėje kalboje, dažnai neparodo kalbėtojo jausmų. Tuo tarpu keiksmažodžiai atskleidžia susijaudinimą, džiaugsmą ar liūdesį kur kas geriau. T. Jay keikimąsi lygina su garso signalu automobilyje – tai labai paprastas mumyse įtaisytas mechanizmas, bet panaudojimo galimybės yra ribojamos tik mūsų pačių kūrybiškumo.
Taigi, keikimasis atlieka daug svarbių funkcijų, yra naudingas mūsų sveikatai ir tikrai padeda. Tik piktnaudžiauti juo (kaip ir automobilio garsiniu signalu) nereikėtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...