Keičiasi kompiuterių vartotojų įpročiai

Planšetinis, nešiojamasis, stacionarus – koks kompiuteris geriausias? O gal viską užkariauja išmanieji telefonai? Internetinių ir didžiųjų elektronikos prekių parduotuvių atstovai užtikrintai sako, kad stacionariuosius kompiuterius lietuviai sparčiai keičia nešiojamaisiais, kurie nenusileidžia savo techninėmis savybėmis.

„Anksčiau stacionarūs kompiuteriai turėjo paklausą tarp žmonių, kurie norėjo pigiau įsigyti itin galingą kompiuterį, paprastai skirtą žaidimams arba verslui. Paskutiniais metais mes aiškiai matome, kad auga nešiojamų kompiuterių, kurie yra patogesni už stacionarus, pardavimai“, – rinkos tendencijas apžvelgė pigu.lt rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė.

Elektronikos prekių parduotuvių vadovas teigia, kad lūžis kompiuterių rinkoje įvyko prieš kelerius metus: žmonės nori būti mobilūs, jiems nebereikia ištisą dieną sėdėti ir dirbti vienoje vietoje. Dabar pranašumu tampa gebėjimas dirbti iš bet kur.

„Vis daugiau žmonių pajunta, kad galima ir nebūti savo darbo kambaryje, kuris yra visiškai šalia, o galima atsisėsti prie savo šeimos ir žiūrint kokį filmą vakare tvarkyti savo reikalus, naršyti internete, dirbti kelis darbus vienu metu. Tad vis daugiau ir daugiau žmonių atranda nešiojamo kompiuterio privalumus. Be to, keičiasi mūsų elgsena ir laisvalaikio leidimo būdas“, – įžvalgomis dalinosi „Topo grupės“ generalinis direktorius Remigijus Štaras.

Internetinės prekybos atstovai sako, kad anksčiau lietuviai rinkosi perpus pigesnius kompiuterius, o dabar ryžtasi daugiau investuoti į techniškai pažangesnį, daugiau laiko tarnausiantį modelį. Kompiuteriui vidutiniškai išleidžia nuo 400 iki 500 eurų. Giedrė Vilkė taip pat išskiria vieną tendenciją – Lietuvoje, deja, vis dar populiarūs kompiuteriai be įrašytos programinės sistemos.

Pastaraisiais metais pirkėjai didelį dėmesį pradėjo skirti įrenginių svoriui: populiarėja itin ploni, lengvi kompiuteriai, taip pat du viename – nešiojamojo kompiuterio ir planšetės derinys. Pastebima, kad plonyčius kompiuterius ypač mėgsta moterys – tokį dažnai jos renkasi dėl stiliaus, patogumo. Taip pat vis dažniau perkami ryškiaspalviai modeliai.

„Šiemet lietuviai atrado spalvas: po truputėlį mes į rinką įvedėme sidabrinę spalvą, o dabar jų vis daugiau ir daugiau“, – džiaugėsi R. Štaras.

Pastaruoju metu pastebima, kad sparčiai mažėja parduodamų planšečių skaičius, jas keičia išmanieji telefonai su dideliais ekranais, atliekantys tas pačias funkcijas.

„Planšetiniai kompiuteriai – tarpinis dalykas: tu nusiperki, pažaidi vieną, antrą mėnesį, panaršai internete ir supranti, kad negavai nieko naujo, nes tai jau turi telefone ir kompiuteryje. Dabar vėl panaši problema su išmaniaisiais laikrodžiais ir su kitais įrenginiais, kuriuos gamintojai mums taip siūlo. Tačiau pirmiausia žmogui reikia pateikti tokį dalyką, kurio jis negali atsisakyti, kuris yra būtinai reikalingas“, – kalbėjo informacinių technologijų naujovių apžvalgininkas Arnoldas Lukošius.

Informacinių technologijų naujovių apžvalgininkas sako, kad gaminant nešiojamojo ir planšetinio kompiuterio derinius persistengiama, kompiuteriams įdiegiama nereikalingų funkcijų.

„Kai ekranas yra liečiamas, ten atsiranda įvairių papildomų funkcijų, tad kompiuteriui reikia daugiau energijos ir procesoriaus pajėgumų – jis pradeda lėčiau veikti. Kiekvienas žmogus, pirkdamas bet kokį įrenginį, pirmiausia turi pirkti ne kažkokią iliuziją, investiciją, o daikto kuriam jo reikia“, – teigė A. Lukošius.

Pardavėjai sutinka, kad daugiausia įtakos žmonių pasirinkimui turi akcijos, nuo jų priklauso ir populiariausi elektronikos prekių ženklai. Tiesa, yra ir auganti vartotojų grupė, kuri ištikima vienam, ryškiam, madingam pasauliniam prekės ženklui.

Daugiau apie lietuvių kompiuterių naudojimo įpročius žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.