- Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena didžiausių vilčių šiuolaikinėje medicinoje – kamieninės ląstelės, iš kurių jau po kelerių metų tikimasi išauginti įvairius audinius ir netgi organus.
Nuolat pasigirsta kalbų apie šių ląstelių taikymą ir jų tiesiog stebuklingas savybes, gydant pačias sunkiausias patologijas. Pavyzdžiui, Parkinsono arba Alzhaimerio ligas. Kalbama, jog kamieninių embrioninių ląstelių terapija jau taikoma Kinijoje ir kitur. Tačiau kaip yra iš tiesų?
Naudojamės proga pasidalyti su jumis naujausiomis žiniomis apie šių ląstelių gydančiąsias savybes ir jų taikymą klinikoje, kalbėdamiesi su dvidešimt metų šioje srityje dirbančiu italų mokslininku Michele De Luca. Profesorius lankėsi šiųmetiniame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“, kur skaitė paskaitą apie savo sukurtus gydymo metodus ir kamieninių ląstelių tyrimų tendencijas pasaulyje.
„Dirbame su somatinėmis kamieninėmis ląstelėmis – t.y. ląstelėmis iš suaugusių žmonių. Ypač su epitelio kamieninėmis ląstelėmis. Iš šių kamieninių ląstelių susiformuoja visi audiniai, dengiantys mūsų kūną. Oda, ragena, šlaplė. Mes dirbame su epidermio, arba odos ląstelėmis ir su ragenos kamieninėmis ląstelėmis. Dirbdami su ragena, sukūrėme ląstelių terapijos procedūrą. Jau galime regeneruoti didžiąją ragenos dalį, sunaikintą, pavyzdžiui, dėl cheminio akies nudegimo. Kai neįmanoma panaudoti kito gydymo metodo, atkuriame rageną, naudodami kamienines ląsteles“, – sako biochemikas M. de Luca
Regeneracinės medicinos centro Modenos ir Redžijo Emilijos universitete mokslininkai prieš keliolika metų pradėjo tyrimus, naudodami epidermio kamienines ląsteles odos nudegimams gydyti. Dabar jie žengia dar toliau – kuria genų terapijos metodus.
„Genetiškai modifikuojame epidermio kamienines ląsteles, kad galėtume gydyti itin sunkias Odos ligas – tokias kaip epidermolysis burlosa, kitaip vadinamą vaikų drugelio liga. Vaikai netenka odos dėl įgimto genų defekto. Mes atliekame pirmosios ir antrosios fazės klinikinius tyrimus su genetiškai modifikuotomis epidermio kamieninėmis ląstelėmis, gydydami specifinę minėtos ligos formą“, – tikina M. de Luca.
Prieš gilinantis į šių tyrimų subtilybes svarbu suprasti, kad kamieninės ląstelės gali būti kelių rūšių. Nuo to priklauso, ką iš jų įmanoma išauginti. Nemažai žmonių vis dar mano, kad gamtoje egzistuoja tik vienos rūšies kamieninės ląstelės, išskiriamos iš žmogaus embrionų. Tai netiesa.
„Turime daug įvairių kamieninių ląstelių. Pirmoji kamieninė ląstelė, kuri buvo išskirta ir išsamiai tiriama, buvo kraujo kamieninė ląstelė. Taigi somatinė arba kūno kamieninė ląstelė. Iš šios ląstelės gaminasi kraujo ląstelės. Epidermio kamieninė ląstelė pradėta tirti vėliau. Tik palyginti neseniai žmonės ėmė tyrinėti embrionines ląsteles“, – priduria M. de Luca.
Vienintelė kamieninė ląstelė, galinti virsti bet kuriuo kūno audiniu natūraliomis sąlygomis, yra embrioninė. Kai į moterišką lytinę ląstelę – kiaušiąlastę – patenka spermatozoidas, ji apvaisinama ir ima dalytis. Po kelių dienų susiformuoja blastocista, kurioje yra embrioninių kamieninių ląstelių sankaupa.
Tai – vadinamosios pluripotentinės kamieninės ląstelės. Būtent iš jų formuojasi visi būsimo individo audiniai ir organai. Tokias ląsteles iš principo galima paversti bet kokia kita kūno ląstele. Tačiau embrionui vystantis ląstelės sparčiai specializuojasi ir praranda arba „užmiršta“ unikalią savybę pavirsti bet kuria kita ląstele.
„Kiekvienas audinys, ypač audinys, kuris dažnai atsinaujina, turi somatinių kamieninių ląstelių. Pavyzdžiui, mūsų kraujas atsinaujina, regeneruojasi kas tris mėnesius, oda – kas mėnesį. Mes per mėnesį visiškai pakeičiame savo odą. Ragena atsinaujina per šešis–septynis mėnesius. Embrioninės kamieninės ląstelės gali pavirsti bet kokiu audiniu, o somatinės kamieninės ląstelės atkuria tik tos rūšies ląsteles, kur jos yra“, – sako biochemikas.
Taigi norint išauginti neuronus, tą galima padaryti tik iš embrioninių kamieninių ląstelių. Neįmanoma jų išauginti, tarkime, iš kamieninių kraujo ląstelių. Tiesa, 2015 metų gegužę pranešta, jog Kanados mokslininkų grupei visgi pavyko kraujo ląsteles paversti centrinės ir periferinės nervų sistemos neuronais.
„Klinikinėje praktikoje šiuo metu kol kas naudojamos tik kraujo kamieninės ląstelės. Jos išskiriamos iš kaulų čiulpų ir naudojamos leukemijai gydyti. Ir epitelio ląstelės, ką jau esu minėjęs. Dabar pasaulyje atliekami keli klinikiniai tyrimai, naudojant embrionines kamienines ląsteles. Jos skatinamos diferencijuotis į vieną ar kitą audinį. Taip galima išauginti neuroną, raumenį ar dar ką nors. Ir tuomet jas naudoti gydymui. Tačiau kol kas atliekami tik pirmosios ir antrosios stadijos klinikiniai tyrimai tinklainei ir Parkinsono ligai gydyti“, – pasakoja M. de Luca.
Trečiasis kamieninių ląstelių tipas, kuriuo galime naudotis, vadinamas indukuotomis pluripotentinėmis kamieninėmis ląstelėmis. Jas sukūrė japonų mokslininkas Shinya Yamanaka, už tai kartu su britu Johnu Gurdonu 2012 metais pelnęs Nobelio premiją.
Tai yra perprogramuotos somatinės, arba suaugusios odos ląstelės – fibroblastai, paversti į ląsteles, panašias i embrionines kamienines ląsteles. Jos Japonijoje naudojamos tinklainės atkūrimo gydymo klinikiniuose tyrimuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...