- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
1899 metais išradėjas Nikola Tesla pradėjo pirmus sėkmingus bevielio energijos perdavimo eksperimentus. Sėkminga pradžia įtikino jį, kad vieną dieną energija bus perduodama visoje planetoje, nenaudojant laidų. Nors ir daugiau nei po 100 metų, jo bevielio energijos perdavimo idėja galiausiai buvo įgyvendinta, tik tikriausiai ne tokiais metodais, kokius jis įsivaizdavo.
Kurdami telefonus ir planšetes, gamintojai siekia, kad jų prietaisų akumuliatoriai ilgai veiktų, bet nebūtų sunkūs ir gremėzdiški, o jų įkrovimas būtų greitas ir paprastas. Bevielis krovimas, kai telefoną galima įkrauti tiesiog jį padedant, galėtų pastarąjį klausimą išspręsti. Bet kaip tai veikia? Ir, kas tikriausiai dar svarbiau, ar tai saugu?
Dabartiniai bevielio krovimo sprendimai remiasi tuo pačiu principu, kurį daugiau nei prieš šimtą metų tyrinėjo N. Tesla: indukcija. Elektromagnetinė indukcija – energijos perdavimas tarp objektų, naudojant elektromagnetinį lauką, – yra visų modernių bevielių kroviklių pagrindas, taip pat tokių dalykų kaip bekontakčiai mokėjimai, indukcinės kaitlentės ir bevieliai mikrofonai.
Nors visa tai užtruko ilgiau nei 100 metų, bet dabar esame arčiau visuotinio bevielio energijos perdavimo paplitimo, nei bet kada.
Praktine prasme indukcijos veikimas paprastas: iš pradžių energija tiekiama pagrindui ar krovimo stotelei, kur yra „siųstuvo“ apvijos. Apie siųstuvą susidaro elektromagnetinis laukas ir kai greta atsiranda „imtuvo“ apvijos, jose kintantis magnetinis laukas sukuria – indukuoja – elektros srovę. Jei antrinė apvija yra kokiame nors prietaise, jam energiją galima tiekti be laidų.
Tačiau dauguma indukcinių kroviklių veikia tik nedideliu atstumu, ir nors fizinis kontaktas tarp kraunamo prietaiso ir bazės nėra būtinas, tačiau kuriamas elektromagnetinis laukas tolstant labai sparčiai silpsta ir paprastai tik taip galima užtikrinti, kad ritės bus pakankamai arti.
Saugumo požiūriu, iš tiesų jaudintis nėra ko. Vidutinis indukcinis kroviklis sukuria lauką, kuris nėra pavojingesnis už radijo bangas ir jos nėra pakankamai galingos, kad galėtų kaip nors pakenkti žmogui. Šiaip jau laido įkišimas ir ištraukimas pavojingesnis, nes egzistuoja mažutėlaitė tikimybė, kad jis gali prasitrinti ir nukrėsti. Tuo tarpu indukcinė įranga gali būti saugiai įmontuota į plastiką ir vis vien veikti. Būtent todėl elektriniuose dantų šepetėliuose seniai naudojamas indukcinis krovimas: prietaisas gali būti hermetiškas ir nebijo vandens.
Šaunu, tiesa? Tai kodėl visą laiką nenaudojame bevielio krovimo? Visų pirma, tai lėtas procesas. Nors bevielis krovimas pastaraisiais metais labai patobulėjo, krovimas „per laidą“ vis vien spartesnis. Be to, šis procesas išskiria daug nereikalingos šilumos, tiek daug, kad kai kuriuose bevieliuose krovikliuose naudojami ventiliatoriai aušinimui.
Tačiau didžiausia problema yra praktiškumas. Nesunku naudotis per laidą kraunamu telefonu, bet laikyti ausį prie telefono, gulinčio ant bevielio krovimo stotelės, gali būti keblu.
Bet reikalai keičiasi. Prisiminę N. Teslos pradiniuose eksperimentuose naudotą rezonansinį indukavimą, išradėjai sėkmingai perdavė elektros energiją per keletą metrų. Ko gero, populiariausias bevielio krovimo standartas, Qi, neseniai atnaujintas, kad jo versiją būtų galima diegti suderinamuose prietaisuose. Taip krovimo atstumas padidėja iki keturių centimetrų.
Gal tai ir neatrodo įspūdingai toli, bet jau pradžia. Ateityje sienose įmontuotos krovimo stotelės galėtų perduoti energiją daugeliui prietaisų keliuose kambariuose ir būtų galima laisvai vaikščioti po namus. Nors visa tai užtruko ilgiau nei 100 metų, bet dabar esame arčiau visuotinio bevielio energijos perdavimo paplitimo, nei bet kada. N. Teslai tas patiktų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...