- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, danguje tampa matoma ištisinė spalvų spektro juosta, vadinama vaivorykšte. Tačiau kokią ją matytume, jei Saulės, kurios šviesa ir lemia šio reiškinio susiformavimą, būtų dvi?
Rodos, viskas paprasta. Planeta su dviem Saulėmis turėtų turėti dvigubą vaivorykštę. Arba tiksliau, keturgubą, nes dvigubą turime jau dabar.
Vaivorykštės ryškumas priklauso nuo lietaus lašelių dydžio. Jei lašeliai stambūs (1–2 mm skersmens), vaivorykštė labai ryški, joje gerai matomos raudonos, violetinės ir melsvos spalvos juostos. Būtent tada, kai vaivorykštė ryški, galima įžiūrėti ir antrą jos lanką, kuris atsiranda tada, kai saulės spinduliai virš pagrindinės vaivorykštės esančiuose lašeliuose atsispindi antrą kartą. Tiesa, antra vaivorykštė visada būna blankesnė, nes dalį savo šviesumo spindulys praranda dėl atspindžių lašelyje. O kai lašai mažesni, vaivorykštė atrodo blanki, išplauta, raudono lanko ir antrosios vaivorykštės beveik nesimato.
Beje, plotas tarp tų dviejų vaivorykščių yra pastebimai tamsesnis nei už jos ribų. Jis vadinamas Aleksandro tamsos juosta. Dėl šviesos refrakcijos lašeliuose pobūdžio iš šios zonos stebėtoją pasiekia tik nedidelis išsklaidytos, o ne lašeliuose lūžusios ir atspindėtos spinduliuotės kiekis. Todėl ši sritis atrodo tamsesnė.
Pirmas ir antras vaivorykštės lankai yra vieninteliai, kuriuos galite pamatyti lengvai, bet iš tiesų yra ir daugiau lankų, tik kiekvienas kitas yra daug silpnesnis nei prieš tai esantis ir dėl to plika akimi nematomas. Tik per pastaruosius penkerius metus mokslininkai užfiksavo trečią, ketvirtą ir penktą vaivorykščių lankus.
Taigi, kaip atrodytų vaivorykštė esant dviems Saulėms?
Vaivorykštė visada pasireiškia priešingoje nei Saulė pusėje. Todėl norėdami išsiaiškinti, kaip ji atrodytų esant dviems žvaigždėms, pirmiausia reikėtų žinoti jų išsidėstymą.
Jei sunku įsivaizduoti, kaip tai atrodytų, panašiausias ir lengviausiai suprantamas pavyzdys yra besikryžiuojantys traukinio bėgiai.
Paprastai išsidėstymas būna dvejopas: pirmu atveju abi žvaigždės arti viena kitos, o planeta nuo jų labai dideliu nuotoliu. Antru atveju žvaigždės toli viena nuo kitos, planeta skrieja aplink vieną iš jų, tuo tarpu kita žvaigždė dideliu atstumu lieka nuošalyje.
Esant pastarajam variantui, abi žvaigždės didžiąją laiko dalį praleistų skirtingose dangaus vietose. Priklausomai nuo dydžio, tikslaus atstumo ir kitų parametrų, jos dar būtų ir skirtingo ryškumo. Tolesnė žvaigždė galėtų atrodyti ne daugiau ryški kaip Mėnulis ar tiesiog kaip eilinė kita planeta.
Tokiu atveju ir vaivorykštė niekuo nesiskirtų nuo tos, kurią regime dabar.
Tačiau visai kitaip būtų esant dviems greta išsidėsčiusioms, panašaus dydžio ir ryškumo žvaigždėms. Jos sukurtų iš dalies persidengiančių vaivorykščių vaizdą.
Ir kuo toliau planeta būtų nuo dviejų žvaigždžių, tuo ir tarpai tarp vaivorykščių būtų didesni. Ir žinoma, esant palankioms sąlygoms, matytųsi ir du mažiau ryškūs antrieji vaivorykščių lankai. Taigi, iš viso konkrečiame dangaus ruože matytume tikrą vaivorykščių makalynę. Jei sunku įsivaizduoti, kaip tai atrodytų, panašiausias ir lengviausiai suprantamas pavyzdys yra besikryžiuojantys traukinio bėgiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...