- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tuo pačiu mobiliuoju telefonu žmogus vidutiniškai naudojasi apie 1,5 metų. Vėliau jis perduodamas šeimos nariams arba tiesiog dūla stalčiuje. Greičiausiai dažnas net nesusimąstome, kad mobilaus telefono mikroschemose naudojami brangieji metalai (auksas, sidabras, platina) ir kitos medžiagos gali būti perdirbamos bei panaudojamos pakartotinei gamybai. Tokiu būdu nebūtų eikvojami gamtiniai ištekliai, o gamybos sąnaudos taptų daug mažesnės.
Pasak „Mobiliųjų telefonų techninio centro“ (MTTC) remonto departamento vadovo Andriaus Mieželio, nebereikalingus ar sugedusius mobiliuosius telefonus lietuviai priduoda itin vangiai, o tai labiausiai lemia seni įpročiai.
„Tikslios statistikos Lietuvoje apie perdirbamų telefonų kiekį nėra. Tačiau vien tik Elektronikos platintojų asociacijos (EEPA) duomenimis, visame pasaulyje yra perdirbama tik apie 20-25 proc. panaudotų telefonų. Lietuva – ne išimtis“, – sako jis.
A. Mieželio teigimu, pagrindinės tokių tendencijų priežastys gali būti kelios. Visų pirma, apie tai nėra pakankamai informacijos. Įtakos tam, kad telefonai perdirbimui atiduodami retai, turi ir įsisenėjęs žmonių mąstymas: o gal dar prireiks.
Visgi seną įrenginį priduoti nėra sudėtinga. Tai galima atlikti buitines technikos ir elektronikos parduotuvėse bei atskirose kompanijose, kurios surenka ir saugiai perdirba elektronines atliekas“, – teigia A. Mieželis.
Perdirbimui skatinti – įvairios motyvavimo priemonės
Eksperto teigimu, mobiliųjų telefonų perteklių gali sumažinti perdirbimą skatinančios motyvacinės priemonės bei modulinių telefonų atsiradimas.
„Remiantis statistika, telefoną dažnas keičia kas 20 mėnesių. Tačiau nebūtinai po to laiko įrenginiai yra perdirbami. Jie gali patekti ir į antrinę rinką, kur ir toliau gali būti naudojami kito savininko. Pagrindinės tokio įrenginio keitimo priežastys yra naujos technologijos ir geresni technologiniai sprendimai naujuose modeliuose. Žinoma, tai gali būti ir mados reikalas. Būtent dėl šios priežasties susiduriama su nenaudojamų telefonų pertekliumi“, – tikina jis.
Paxels.com nuotr.
Anot A. Mieželio, remiantis užsienio gerąja praktika, telefonų perteklių mažinti galima pasitelkus motyvacines priemones, kai už priduodamą telefoną sumokama, suteikiamos nuolaidos naujiems įrenginiams įsigyti. Taip pat išplėtojant mobiliųjų telefonų surinkimo punktus (nuo surinkimo-supirkimo punktų parduotuvėse iki elektroninių sprendimų).
„Beje, problemą sumažintų ir modulinių telefonų atsiradimas. Tada morališkai ar techniškai pasenusią detalę būtų galima lengvai pakeisti nauja, geresne, nekeičiant viso įrenginio“, – pasakoja ekspertas.
Problemos sprendimo būdai – jaunosios kartos rankose
Vadovui antrina ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas Linas Kliučininkas.
Jo teigimu, senų telefonų perdirbimas prisidėtų prie gamtinių išteklių saugojimo, o užsienyje sėkmingai veikiančios priemonės galėtų būti lengvai pritaikomos ir Lietuvoje.
„Pastaruoju metu pastebima tendencija naudotus lyderiaujančių kompanijų telefonus atnaujinti, suteikiant jiems ankstesnę prekinę išvaizdą ir parduoti už mažesnę kainą. Tam naudojamas angliškas žodis refurbrishment (liet. atnaujinimas)“, – teigia L. Kliučininkas.
Pasak jo, tokia praktika gali būti pritaikyta ir Lietuvos rinkoje. Užsienyje panašaus pobūdžio įmonių yra nemažai. Lietuvoje, deja, ne. Tokiu būdu mažinamas brangiųjų metalų, polimerinių medžiagų švaistymas“, – tikina profesorius.
„Viliamės, jog naujų sprendimo būdų atras Tvariosios inžinerijos ir Ekotechnologijų studijų studentai. Šios specialybės absolventai gali pasiūlyti technologinius sprendimus, kaip atgauti ir pakartotinai panaudoti medžiagas bei energiją, tuo pačiu sumažinant ir aplinkos taršą. Manau, kad tai viena iš perspektyviausių XX a. specialybių, iš esmės prisidedanti prie planetos išsaugojimo“, – sako L. Kliučinskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...