JAV kosminis zondas įskriejo į orbitą aplink Cererą

JAV kosminis zondas pradėjo suktis aplink Cererą – už Marso orbitos skriejančią mažytę planetą, kuri kaip manoma, yra Saulės sistemos formavimosi liekana, penktadienį pranešė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

2007 metais paleistas kosminis aparatas „Dawn“ 14 mėnesių skrido nuo asteroido Vestos iki Cereros, kuri yra didžiausias dangaus kūnas asteroidų juostoje, plytinčioje tarp Marso ir Jupiterio.

„Dawn“ pradėjo suktis veikiamas Cereros gravitacijos penktadienį 12 val. 39 min. Grinvičo (14 val. 39 min. Lietuvos) laiku ir tapo pirmuoju kosminiu aparatu, įskriejusiu į orbitą aplink nykštukinę planetą.

„Jaučiamės pakylėti“, – tyrimų programos vadovas Chrisas Russellas (Krisas Raselas), dirbantis Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA), nurodė savo pranešime, kai buvo gauti radijo signalai iš „Dawn“.

Tuo tarpu NASA kosminis zondas „New Horizons“ vėliau šiais metais turėtų praskristi šalia kitos nykštukinės planetos – Plutono, skriejančio Saulės sistemos tolimajame pakraštyje. Kaip ir Cerera, Plutonas anksčiau buvo laikomas planeta, bet vėliau buvo iš naujo suklasifikuotas, kai buvo atrasta daugiau panašių dangaus kūnų.

„Dawn“ dar apie mėnesį manevruos, kol iš pradinės orbitos už maždaug 61 tūkst. km nuo Cereros priartės iki 4,4 tūkst. km ir pradės mažosios planetos žvalgybą
Iki šios misijos pabaigos ateinančių metų birželį „Dawn“ dar labiau priartės prie Cereros ir skries maždaug 375 km aukštyje virš jos paviršiaus.

Mokslininkai jau stengiasi išspręsti vieną mįslę. Praėjusį mėnesį prie Cereros artėjantis „Dawn“ atsiuntė nuotraukų, kuriose matyti šviesios dėmes to dangaus kūno paviršiuje. Tikėtina, kad tai yra ledas, atidengtas asteroido arba kometos smūgio; arba gali būti druskų arastr kitų mineralų telkiniai.

„Tos dėmės – itin stebinančios“, – pirmadienį žurnalistams sakė „Dawn“ projekto mokslininkė Carol Raymond (Kerol Reimond), dirbanti Pasadinoje įsikūrusioje NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijoje.

Mokslininkai įtaria, kad Cereroje tuojau po jos susidarymo galbūt telkšojo požeminis vandenynas, kuris vėliau užšalo. Europos Herschelio (Heršelio) teleskopas pernai aptiko prie Cereros vandens garų, kurie galbūt yra ženklas, jog ant mažosios planetos paviršiaus krintantys meteoritai paskleidžia į kosmosą vandens turinčios medžiagos. „Dawn“ tyrimais bus mėginama patvirtinti šias prielaidas.

Ši misija, kainavusi NASA apie 473 mln. dolerių, yra pirmoji, per kurią kosminis zondas įskriejo į orbitą aplink daugiau negu vieną dangaus kūną.

„Dawn“ yra varomas joninių variklių, kuriems reikia mažiau degalų negu įprastiems cheminiams raketiniams varikliams. Šį aparatą sukonstravo ir pagamino bendrovė „Orbital ATK“.

Naujų Cereros nuotraukų „Dawn“ tikriausiai atsiųs tik balandį, kai zondas įskries į zoną, iš kurios matoma Saulės apšviečiama šio dangaus kūno pusė.