- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelionės į kosmosą, miestelio Mėnulyje statybos, kur, kaip planuojama, 2030-aisiais įsikurs pirmieji mūsų planetos gyventojai – jau nėra tik fantastinio kino filmo scenarijus.
Dar daugiau – ambicingų jaunuolių grupė iš Lietuvos, siekdama ateityje aprūpinti kosmonautus šviežiu maistu, užsimojo įgyvendinti tai, ko dar niekam pasaulyje nėra pavykę, – mažytėje biologinio modulio laboratorijoje užauginti pirmąjį augalą Mėnulyje!
Kokia technologija kuriama šiam tikslui įgyvendinti ir kaip lietuvių ekspedicija pakeis pasaulį, – pasakoja projekto „Lietuva Mėnulyje 2018“ vadovai, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai Emonas Šabonas, Arnas Petravičius ir Ignas Bakanauskas.
Ambicingą idėja – iš NASA
Kaip teigia I. Bakanauskas, projekto „Lietuva Mėnulyje 2018“ idėją iš Jungtinių Amerikos Valstijų parsivežė jo kolega Mykolas Brazdžiūnas. Biofiziką studijuojantis vaikinas Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) „Ames“ centre atliko mokslinę stažuotę, kurios metu susipažino su idėjos autoriumi Chrisu McKay, sudominusiu apie ateityje NASA planuojamus, tačiau vis dar atidėliojamus augalo daiginimo kitose planetose eksperimentus.
Grįžęs į Lietuvą M. Brazdžiūnas ilgai netruko suburti bendraminčių komandą, kurios varomąja jėga tapo studentai iš dviejų didžiausių Lietuvos universitetų.
„Šiuo metu komandoje mūsų maždaug dvidešimt. Didžioji dalis dirba prie techninio projekto įgyvendinimo. Už biologinę projekto dalį su dar keliais studentais atsakingas M. Brazdžiūnas, o už mechatroninę projekto dalį – vienas iš pirmųjų lietuviškųjų palydovų kūrėjų Algis Karpavičius. Aš, Arnas Petravičius ir Ignas Bakanauskas su dar keliais kolegomis esame atsakingi už projekto vadybą, komunikaciją ir finansavimo pritraukimą“, – apie darbų pasiskirstymą pasakojo E. Šabonas.
Indėlis kosmoso industrijai ir mokslo plėtrai
Pasak projekto autorių, kadangi gyvename laikais, kai vis labiau įsibėgėja kosminė industrija, jų atliekami tyrimai – puiki proga Lietuvai tapti ne tik šios industrijos dalimi, bet ir pirma šalimi, užauginusia augalus Mėnulyje.
„Prasidėjus ilgalaikėms ekspedicijoms Mėnulyje kosmonautams neišvengiamai reikės maisto, kurio transportavimas – be galo brangus. Mūsų vystoma technologija per dešimtmečio laikotarpį turėtų padėti astronautams užsiauginti reikiamą kiekį šviežio maisto tam, kad galėtų autonomiškai gyventi kosmose. Tai bus viena iš priežasčių, leisiančių pailginti astronautų kelionių trukmę, o vėliau ir kolonizuoti kitas planetas“, – pasakojo A. Petravičius.
Ekspedicijos organizatoriai pabrėžia, jog projektas taip pat naudingas ir šalies mokslo plėtrai bei populiarinimui. „Tai – puiki proga kaupti papildomą mokslo kapitalą, vystyti mūsų šalies mokslininkų ir studentų kompetencijas, įgyvendinant kompleksinius projektus, o kartu didinti ir Lietuvos mokslininkų žinomumą pasaulyje, – sakė E. Šabonas. – Tiesa, ekspedicijos metu įgytos žinios puikiai pritaikomos ne tik toliau plėtojant kosminius projektus, bet ir auginant augalus itin atšiauriomis sąlygomis Žemėje.“
Didžiausias rūpestis – investicijos
Nors ekspedicijos perspektyvos didžiulės, misijos „Lietuva Mėnulyje 2018“ komandos nariai neslepia, kad projektas yra dar gana ankstyvos stadijos. Mat, viskas atsiremia į investicijas, kurios šiai ekspedicijai įgyvendinti išties reikalingos nemenkos.
„Patį modulį galime sukonstruoti savo pajėgomis ir privačiomis lėšomis – šiuo metu turime pagaminę jau du biologinius modulius, skirtus platformos bandymams ir testavimui. Tačiau didžiausią rūpestį kelia išlaidos už modulio nugabenimą. Esame paskaičiavę, kad bilietas į Mėnulį mums atsieitų apie 2 mln. eurų“, – pasakojo E. Šabonas.
Pasak projekto organizatorių, dabar svarbiausia užduotis – pritraukti potencialių investuotojų, o vienas realiausių finansavimo šaltinių yra verslas. „Apie finansinę pagalbą įgyvendinant projektą kalbamės su įvairiomis įmonėmis ir verslo atstovais. Taip pat tikimės paramos iš valstybės, planuojame sukurti vadinamąją crowdfunding kampaniją, kuri prisidėtų bent prie dalinio šios misijos finansavimo“, – sakė A. Petravičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...