Internete – be lietuviškų raidžių

  • Teksto dydis:

Nors interneto vardus, elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes (SMS) galima rašyti lietuviškais rašmenimis, vis dar didelė dalis lietuvių virtualioje erdvėje švepluoja. Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš beveik 200 tūkst. registruotų .lt domenų tik apie 2 tūkst., arba vos 1 proc., tėra domenai su savitomis lietuviškomis raidėmis.

Apie tai, kodėl lietuviai internete vengia lietuvybės, kalbamės su Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininku, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos nariu dr. Gintautu Grigu.

– Už nuopelnus lietuvinant kompiuterijos terminus, rengiant kompiuterijos terminų žodyną, vadovėlius ir publikacijas esate pagerbtas Kalbos premija. Kodėl pasirinkote būtent šią veiklos sritį?

– Kai atsirado pirmieji kompiuteriai ir prireikė lietuvių kalbos, labai tuo susidomėjau. Iš pradžių tik agituodavau, kad reikia lietuvinti, o vėliau pats ėmiausi darbo. Aš buvau net lietuviškas raides klaviatūrai nupaišęs, kai dar nebuvo sąvokos "šriftas".

Pirmoji sulietuvinta programinė įranga buvo "MS DOS" operacinėje sistemoje veikianti elektroninio pašto programa "Demos Mail". Į lietuvių kalbą buvo išversti ne tik šios pašto programos tekstai, bet ir suderintos skirtingos tuo metu naudotų operacinių sistemų "MS DOS" ir "MS Windows" elektroninių laiškų koduotės. Gautų lietuviškų laiškų nebereikėjo perkoduoti, todėl nebeliko pasiteisinimo mėgstantiems rašyti šveplai.

– Gal galite prisiminti, kokie buvo pirmieji Lietuvoje kompiuteriai ir kaip juos sekėsi lietuvinti?

– Kalbant apie lietuviškos raštijos kompiuteriuose atsiradimo priešistorę, reikia paminėti, kad mes jau 1980 m. buvome padarę Paskalio transliatorių, kuris turėjo lietuviškas raides. Deja, pirmieji tarybiniai spausdintuvai galėjo spausdinti tik rusiškai arba angliškai. Tuomet ėmėmės tam tikros spausdintuvų racionalizacijos: privertėme tarybinį spausdintuvą spausdinti du kartus į tą pačią vietą ir taip ant lotyniškų raidžių vietoj paukščiukų uždėti viengubą kabutę, o vietoje nosinių – kablelį.

– Su kokiais techniniais iššūkiais teko susidurti lietuvinant pirmuosius kompiuterius?

Manyčiau, kad įprotis rašyti šveplai išliko dėl to, kad mažai naudojama standartinė lietuviška klaviatūra.

– Labai didelė problema buvo net trys koduotės, skirtingai koduojančios savitas lietuvių kalbos raides "MS DOS" operacinėje sistemoje. Mes tai vadindavome koduočių zooparku, kuris kėlė sunkumų naudoti lietuviškas raides elektroninio pašto laiškuose. Tik viena, standartinė koduotė tiko lietuviškiems laiškams persiųsti tuo metu naudojamoje pašto programoje "Demos Mail". Jeigu siuntėjo arba gavėjo kompiuteryje buvo įdiegta kuri nors kita koduotė, tada savitos lietuviškos raidės virsdavo kitais ženklais ir todėl ši problema skatino rašyti šveplai. Matydami gilėjančią šveplumo problemą, ėmėmės šią pašto programą lokalizuoti ir sutvarkėme taip, kad visus siunčiamus laiškus programa perkoduotų į vieną standartinę "Windows" koduotę, o visus gaunamus – į gavėjo kompiuterio koduotę.

– Dabar jau nekyla problemų rašyti tiek elektroninius laiškus, tiek interneto vardus ne šveplai, bet daug lietuvių virtualioje erdvėje vis tiek nenaudoja lietuviškų raidžių. Jūsų nuomone, kokios yra to priežastys?

– Manyčiau, kad įprotis rašyti šveplai išliko dėl to, kad mažai naudojama standartinė lietuviška klaviatūra.

Lietuvoje stacionarūs arba staliniai kompiuteriai komplektuojami su  vadinamosiomis skaičiukinėmis klaviatūromis. Tai amerikietiškos klaviatūros, kuriose lietuviškos raidės išdėstytos viršutinėje eilėje vietoje skaitmenų ir kitų reikalingų ženklų (pvz., !, @, #, *). Kai tokių ženklų prireikia, tenka persijungti į anglišką klaviatūrą arba ieškoti kitų būdų tiems ženklams surinkti.

2018 m. atlikta studentų apklausa parodė, kad jie klaviatūrą iš lietuvių į anglų ir atvirkščiai perjungia vidutiniškai 15 kartų kasdien. Kai kam tai per daug, tad ima švepluoti.

Kita bėda – ant daugelio kompiuterių klaviatūrų savitos lietuviškos raidės visai neužrašytos. Pardavėjai aiškina, kad kompiuterių pirkėjai gali patys užsirašyti, prisiklijuoti lipdukus arba prisiminti. O jeigu būna užrašytos, tai šalia jau esančių angliškos klaviatūros ženklų.

Problemų kelia mobiliųjų įrenginių – planšetinių kompiuterių ir telefonų – programėlių klaviatūros, neturinčios viršutinės skaitmenų eilės, kurioje būtų savitosios lietuvių kalbos raidės. Tuomet nieko kito vartotojams nelieka, tik švepluoti.

– Ar su šveplos kalbos internete problema susiduria ir kitos šalys?

– Esame analizavę situaciją skaičiuodami, kaip įvairių tautų žmonės registruodamiesi pokalbių programoje "Skype" užrašo savo miestų pavadinimus, turinčius savitų raidžių. Tyrimo duomenys atskleidė, kad danai ir vokiečiai 100 proc. taisyklingai rašo savo miestų pavadinimus, estai, suomiai, švedai – apie 95 proc., čekai, lenkai, islandai – 80 proc., ispanai – 60 proc., o lietuviai – tik 18 proc. Kitaip tariant, tik kas penktas lietuvis nešvepluoja.

Daiva Tamulionienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Komentaras

Daiva Tamulionienė

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovė

Nuo 2004 m. kovo 30 d. sudarėme galimybę įkurti domenus su savitomis lietuviškomis raidėmis.

Nors pavyko išspręsti sudėtingus IDN sistemos diegimo klausimus, pagrindine problema išlieka žmonių įprotis rašyti šveplai. Pradžioje, kai nebuvo galimybių naudoti savitas lietuviškas raides interneto vardams rašyti, lietuviai įprato jas keisti lotynų abėcėlės raidėmis. Šio įpročio neatsikratė iki šiol, nors ir žino, kad tokia galimybė yra. Tad susiduriame ne tik su šveplų interneto vardų, bet ir su šveplų elektroninių laiškų ar trumpųjų žinučių (SMS) problemomis.

Kitose šalyse (Kinijoje, Rusijoje, Arabijos pusiasalio ir Afrikos valstybėse) domenų vardai su savitomis nacionalinės kalbos rašto raidėmis greitai išpopuliarėjo ir yra plačiai naudojami. Galbūt tam įtakos turėjo visiškai skirtingas nuo lotyniškojo šių šalių raštas ir patogumas rašyti, todėl šveplavimo problema ne tokia aktuali kaip Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Dėl 'skaičiukinės lietuviškos klaviatūros' – Dr. Gintautas Grigas neteisus: prireikus specialiųjų simbolių – _nereikia_ perjunginėti kalbą. Juk yra klavišas „AltGr“(„Lyg3“), kurį nuspaudus – pasiekiami visi skaičiai, o nuspaudus „AltGr“+„Shift“ („Lyg3“+„Lyg2“) – pasiekiami ir visi specialieji simboliai (esantys virš skaičių). Priedo, lietuviškos kabutės, ilgasis brūkšnys – yra labai lengvai pasiekiami (yra tarp Ū ir Ž raidžių) naudojant patogią Rimo Kudelio sukurtą „Pagerintą 'skaičiukinę' lietuvišką klaviatūrą“: rimas.kudelis.lt/numeric

Anonimas

Anonimas portretas
Kažkodėl niekas neprisimena, kad tais laikais, kai žinutės buvo pakankamai brangios ir vienos standartinės žinutės apimtis sudarė 160 simbolių, kiekvienas diakritinis ženklas būdavo skaičiuojamas kaip 60 simbolių. T.y. už lietuviškomis raidėmis parašytą "ačiū tėti" tekdavo mokėti kaip už 2 žinutės. Elementariausias taupumas taip pat prisidėjo prie įpročio rašyti šveplai.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių