- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu seniau valstybės dažniausiai konkuruodavo natūraliais gamtiniais ištekliais, dabar lemiamu veiksniu vis dažniau tampa talentingi žmonės ir jų turimos žinios. O prasidėjus naujiems mokslo metams galima konstatuoti – dauguma geriausiai išlaikiusiųjų egzaminus pasiliko studijuoti Lietuvoje.
Nuolat tobulėjant aukštosioms technologijoms, jų valdymui reikia turėti specifinių žinių ir įgūdžių. Nekvalifikuotas darbas dažnu atveju vykdomas kur kas efektyviau, kai jį iš žmonių perima mašinos. Pasaulis ir Lietuva įžengė į inovacijų ekonomikos erą, kurioje lyderiaujančios ar to siekiančios šalys planuoja ir įgyvendina veiklas, kur didžiausia pridėtinė vertė sukuriama taikant žinias, naujoves ir mokslinius tyrimus. Tam būtini intelektualūs, kūrybiški žmonės, aukštos kvalifikacijos tyrėjai, kūrėjai ir inovatoriai.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO, angl. OECD) 2015 m. tyrimo ataskaitoje skelbiama, kad per pastarąjį dešimtmetį aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tarp 25–34 m. amžiaus gyventojų, skaičius EBPO šalyse išaugo nuo 32 iki 45 proc. bei, tikėtina, iki 2030 m. ir toliau augs.
Lietuva pagal išsilavinusių suaugusiųjų skaičių yra viena pirmaujančiųjų (55 proc.) pasaulyje, tačiau daugeliui darbdavių, ekspertų susirūpinimą kelia studijų kokybė. Prognozuojant ateities specialistų parengimo kokybę, vienas iš kriterijų yra stojančiųjų pasirengimas studijomis. Metų metais viešojoje erdvėje keliamas klausimas – ar valstybinius egzaminus geriausiai išlaikiusieji išvyksta studijuoti į užsienį, o į Lietuvos universitetus stoja vidutiniokai ar silpnai pasirengę studijoms jaunuoliai?
Šiemet bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas dalyvavo 83 iš 93 (beveik 90 proc.) 2016-ųjų metų abiturientų, kurie už 3 ar daugiau valstybinius brandos egzaminus gavo 100 balų įvertinimą. Iš jų 68 (beveik 82 proc.) pasirašė sutartis su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Daugiausiai jų įstojo į Vilniaus universiteto (65 proc.) bei Kauno technologijos universiteto (22 proc.) fizinių (54 proc.) ir biomedicinos (22 proc.) mokslų sritis. Daugiausiai (iš viso 32 proc.) tris ar daugiau šimtukų surinkusiųjų įstojo į programų sistemų studijų programas Vilniaus universitete bei Kauno technologijos universitete. Į populiariausiųjų penketą taip pat pateko Vilniaus universiteto medicinos, taikomosios fizikos ir politikos mokslų programos.
Lyginant su kitais abiturientais, šimtukininkai kur kas dažniau įstojo į matematikos ir kompiuterių mokslo bei medicinos ir sveikatos krypčių grupei priskiriamas programas, kai kurias Vilniaus universiteto siūlomas socialinių mokslų programas: teisę, politikos mokslus, ekonomiką. Didžioji dalis šių abiturientų sutartį pasirašė su Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
2016-aisiais 253 abiturientai gavo po du šimto balų įvertinimus valstybiniuose brandos egzaminuose, iš 228 (90 proc.) dalyvavusiųjų bendrajame priėmime net 206 (90 proc.) sėkmingai įstojo.
Dauguma šių abiturientų – 56 proc., įstojo į VU, 22 proc. – į KTU. Lyginant studijų sritis, beveik pusė (47 proc.) pasirašė sutartis studijuoti fizinius mokslus, 24 proc. – biomediciną. Daugiausiai šių abiturientų įstojo į programų sistemų studijų programas VU (17 proc.) ir KTU (13 proc.), medicinos programas VU (11 proc.) ir LSMU (4 proc.).
2016 m. 1059 abiturientai nors vieno egzamino gavo 100 balų įvertinimą. 871 (82 proc.) iš jų dalyvavo bendrajame priėmime ir 786 (90 proc.) įstojo: 45 proc. – į VU, 19 proc. – KTU, 10 proc. – VGTU. Tarp dešimties daugiausiai abiturientų, gavusių 100 balų viename VBE, priėmusių AM institucijų – viena kolegija (VK). 28 proc. įstojusiųjų pasirašė sutartis studijuoti fizinius, 23 proc. – biomedicinos, vos mažiau, 22 proc. – socialinius mokslus. Daugiausiai šimtą balų surinkusiųjų įstojo į programų sistemų studijų programas KTU (66) ir VU (37). Tarp dešimties daugiausiai šių abiturientų priėmusių programų pateko tik dvi nepriklausančios matematikos ir kompiuterių bei medicinos ir sveikatos krypčių grupėms: VU teisės ir politikos programos.
Bendrajame priėmime dalyvavo 1460 abiturientų, už egzaminus negavusių maksimalių įvertinimų, tačiau nors iš vieno jų surinkusių 95–99 balus, o įstojo – 1349 (92 proc.): 38 proc. į VU, 17 proc. – KTU, 12 proc. – VGTU.
Dauguma šimtukininkų įstojo į fizinių arba biomedicinos mokslų programas, tačiau egzaminuose surinkusiųjų 95–99 balus pasiskirstymas kitoks: daugiausiai šių abiturientų įstojo į socialinių mokslų (24 proc.), vos mažiau į biomedicinos (23 proc.) ir fizinių (21 proc.) mokslų srities studijas. Daugiausiai (79) šių studentų pasirašė sutartį studijuoti programų sistemas KTU, 68 įstojo į mediciną VU, 36 – LSMU.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje2
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Papasakojo, kaip miške pasiklydęs tarnybinis šuo grįžo pas šeimininką2
Nekasdienė situacija nutiko Panevėžio rajone. Pasiklydusių žmonių ieškoti išmokytas tarnybinis šuo miško platybėse dingo pats. Paskelbta net paieška, pakeltas dronas. Pasirodo, Roksis, toks tarnybinio šuns varda...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika7
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...