Gėlė mokslininkui – darbo įrankis

Daugumai mūsų selekcininko profesija tokia pat paslaptinga kaip Tarptautinės kosminės stoties įgulos narių ar naftos platformose nugaras lenkiančių žmonių darbas. Jaunasis mokslininkas Edvinas Misiukevičius apie selekcininkus galėtų kalbėti ištisas valandas – tai jo gyvenimas.

"Kruopštumas ir kantrybė – du pagrindiniai dalykai, kuriais turi pasižymėti geras selekcininkas. Klausiate kam? Kruopštumas būtinas norint tiksliai atlikti literatūroje aprašytus ar iš kitų selekcininkų lūpų išgirstus darbus. Kantrybė geriausias palydovas tada, kai ne viskas einasi pagal planą", – pokalbį pradėjo Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos pirmininkas.

Aleksandro Stulginskio universiteto Želdininkystės specialybės studentas, skirtingai nei dauguma jo bendraamžių, laiko linksmybėms nešvaisto. Jau kelerius metus jaunasis mokslininkas paniręs į augalų pasaulį – išveda naujas gėlių veisles ir mėgaujasi ne tik vyresniųjų kolegų selekcininkų, bet ir pasauliniu pripažinimu.

"Žaviuosi JAV selekcijos tradicijomis ir tikrai nepraleisčiau progos čia stažuotis, tačiau palikti Lietuvos neketinu. Jau nuo vaikystės svajojau dirbti čia, juolab kad ir studijos žada būti ilgos – vien bakalauro laipsniu neapsiribosiu", – apie ambicingus planus puse lūpų prasitarė pašnekovas.

Vos prieš kelias dienas kartu su selekcininkų draugijos nariais VDU Botanikos sode pristatęs daugiau kaip pusšimtį lietuviškų jurginų, astrų, rugiagėlių, viendienių ir kitų žiedų veislių, E.Misiukevičius mielai sutiko pasidalyti savo sparčiai pildomu žinių bagažu su "Kauno dienos" skaitytojais, kuriems žodis "selekcija" – viso labo baltas kardelis ar tradicinė raudona tulpė ant svetainės stalo.

– Retas mūsų įsivaizduoja procesą, kurio metu gimsta naujos gėlių veislės. Trumpai papasakokite, kas gi yra selekcija?

– Selekcija vykdoma keliais būdais. Pirmasis – natūrali atranka. Pasėjus surinktas savaimines augalo sėklas, atrenkami įdomiausi individai. Šis būdas dažniausiai taikomas augalams, kuriuos paprasčiausiai nepatogu kryžminti. Antrasis būdas – hibridų ar rūšių kryžminimas. Kaip jis vyksta? Dviejų tos pačios rūšies ar dviejų rūšių grupės viduje atliekamas individų kryžminimas. Paprastai tariant, turime du kardelius ir nuo vieno pernešame žiedadulkes ant kito. Pasižymime tėvinius augalus ir laukiame, kol užsimezgusios sėkladėžės – vaisiai subrandins sėklas. Surinkę jas sėjame ir laukiame rezultatų. Iš kiekvienos sėklos išaugs skirtingi individai. Iš tokios gausos atrenkami geriausi, kurie tampa būsimomis veislėmis. Taip, tai ilgas ir labai kruopštus darbas, bet pražydę sėjinukai atperka laukimą.

– Kiek laiko trunka išvesti naują veislę?

– Vidutiniškai tai trunka trejus metus. Būna, kad procesas užsitęsia ir iki dešimties metų, todėl visi selekcininkai turi būti apsišarvavę kantrybe. Pavyzdžiui, kardeliams užtenka kelerių metų, o štai tulpėms gali prireikti dešimtmečio ar net daugiau.

– Pasaulyje yra šimtai tūkstančių gėlių veislių. Kodėl išvedamos naujos? Sportinis selekcininkų interesas?

– Gėlių visame pasaulyje išvedama vis daugiau, tačiau tai nesustabdo selekcininkų. Dauguma naujų veislių būna labai brangios arba jų kiekis labai ribotas. Todėl nenuostabu, kad gavę tokias veisles skubame dauginti ir džiaugtis jomis. Kartais naujos veislės mūsų krašte auga prasčiau, todėl selekcija labai padeda kuriant naujas, mūsų klimatui atsparesnes veisles. Žinoma, būna ir taip, kad dėl kai kurių augalų selekcininkai tiesiog pameta protą – kryžmina tiek, kad patys nebežino, kur viską realizuoti. Tokiu atveju laimi visi, nes iš didesnio kiekio atrenkami geresni augalai, o netinkamus, bet vis vien gražius panaudoja sodyboms apželdinti ar paprasčiausiai dovanoms.

– Ar sunku Lietuvoje užregistruoti naujai išvestą veislę?

– Tai tikrai nėra lengva užduotis. Visas naujas veisles pirmiausia reikia atiduoti tyrimams, kurie vykdomi Lenkijoje. Ne paslaptis, kad tokie tyrimai mokami ir kainuoja tikrai daug. Vadinasi, paprastam selekcininkui ši procedūra tampa sunkiai įkandama. Tenka ieškoti tarptautinių registrų, kurie bazuojasi tik su tam tikra kultūra ir atlieka pasaulinį jų registrą. Tai yra paprastesnis ir pigesnis būdas registruoti veislę. Mokslo įstaigos, institutai, botanikos sodai turi galimybes registruoti jau ištirtas veisles, todėl kelias nuo sėklos iki veislės registravimo – labai ilgas ir komplikuotas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Super

Super portretas
Lietuvos ateitis patikimose rankose.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių