- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugumai mūsų selekcininko profesija tokia pat paslaptinga kaip Tarptautinės kosminės stoties įgulos narių ar naftos platformose nugaras lenkiančių žmonių darbas. Jaunasis mokslininkas Edvinas Misiukevičius apie selekcininkus galėtų kalbėti ištisas valandas – tai jo gyvenimas.
"Kruopštumas ir kantrybė – du pagrindiniai dalykai, kuriais turi pasižymėti geras selekcininkas. Klausiate kam? Kruopštumas būtinas norint tiksliai atlikti literatūroje aprašytus ar iš kitų selekcininkų lūpų išgirstus darbus. Kantrybė geriausias palydovas tada, kai ne viskas einasi pagal planą", – pokalbį pradėjo Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos pirmininkas.
Aleksandro Stulginskio universiteto Želdininkystės specialybės studentas, skirtingai nei dauguma jo bendraamžių, laiko linksmybėms nešvaisto. Jau kelerius metus jaunasis mokslininkas paniręs į augalų pasaulį – išveda naujas gėlių veisles ir mėgaujasi ne tik vyresniųjų kolegų selekcininkų, bet ir pasauliniu pripažinimu.
"Žaviuosi JAV selekcijos tradicijomis ir tikrai nepraleisčiau progos čia stažuotis, tačiau palikti Lietuvos neketinu. Jau nuo vaikystės svajojau dirbti čia, juolab kad ir studijos žada būti ilgos – vien bakalauro laipsniu neapsiribosiu", – apie ambicingus planus puse lūpų prasitarė pašnekovas.
Vos prieš kelias dienas kartu su selekcininkų draugijos nariais VDU Botanikos sode pristatęs daugiau kaip pusšimtį lietuviškų jurginų, astrų, rugiagėlių, viendienių ir kitų žiedų veislių, E.Misiukevičius mielai sutiko pasidalyti savo sparčiai pildomu žinių bagažu su "Kauno dienos" skaitytojais, kuriems žodis "selekcija" – viso labo baltas kardelis ar tradicinė raudona tulpė ant svetainės stalo.
– Retas mūsų įsivaizduoja procesą, kurio metu gimsta naujos gėlių veislės. Trumpai papasakokite, kas gi yra selekcija?
– Selekcija vykdoma keliais būdais. Pirmasis – natūrali atranka. Pasėjus surinktas savaimines augalo sėklas, atrenkami įdomiausi individai. Šis būdas dažniausiai taikomas augalams, kuriuos paprasčiausiai nepatogu kryžminti. Antrasis būdas – hibridų ar rūšių kryžminimas. Kaip jis vyksta? Dviejų tos pačios rūšies ar dviejų rūšių grupės viduje atliekamas individų kryžminimas. Paprastai tariant, turime du kardelius ir nuo vieno pernešame žiedadulkes ant kito. Pasižymime tėvinius augalus ir laukiame, kol užsimezgusios sėkladėžės – vaisiai subrandins sėklas. Surinkę jas sėjame ir laukiame rezultatų. Iš kiekvienos sėklos išaugs skirtingi individai. Iš tokios gausos atrenkami geriausi, kurie tampa būsimomis veislėmis. Taip, tai ilgas ir labai kruopštus darbas, bet pražydę sėjinukai atperka laukimą.
– Kiek laiko trunka išvesti naują veislę?
– Vidutiniškai tai trunka trejus metus. Būna, kad procesas užsitęsia ir iki dešimties metų, todėl visi selekcininkai turi būti apsišarvavę kantrybe. Pavyzdžiui, kardeliams užtenka kelerių metų, o štai tulpėms gali prireikti dešimtmečio ar net daugiau.
– Pasaulyje yra šimtai tūkstančių gėlių veislių. Kodėl išvedamos naujos? Sportinis selekcininkų interesas?
– Gėlių visame pasaulyje išvedama vis daugiau, tačiau tai nesustabdo selekcininkų. Dauguma naujų veislių būna labai brangios arba jų kiekis labai ribotas. Todėl nenuostabu, kad gavę tokias veisles skubame dauginti ir džiaugtis jomis. Kartais naujos veislės mūsų krašte auga prasčiau, todėl selekcija labai padeda kuriant naujas, mūsų klimatui atsparesnes veisles. Žinoma, būna ir taip, kad dėl kai kurių augalų selekcininkai tiesiog pameta protą – kryžmina tiek, kad patys nebežino, kur viską realizuoti. Tokiu atveju laimi visi, nes iš didesnio kiekio atrenkami geresni augalai, o netinkamus, bet vis vien gražius panaudoja sodyboms apželdinti ar paprasčiausiai dovanoms.
– Ar sunku Lietuvoje užregistruoti naujai išvestą veislę?
– Tai tikrai nėra lengva užduotis. Visas naujas veisles pirmiausia reikia atiduoti tyrimams, kurie vykdomi Lenkijoje. Ne paslaptis, kad tokie tyrimai mokami ir kainuoja tikrai daug. Vadinasi, paprastam selekcininkui ši procedūra tampa sunkiai įkandama. Tenka ieškoti tarptautinių registrų, kurie bazuojasi tik su tam tikra kultūra ir atlieka pasaulinį jų registrą. Tai yra paprastesnis ir pigesnis būdas registruoti veislę. Mokslo įstaigos, institutai, botanikos sodai turi galimybes registruoti jau ištirtas veisles, todėl kelias nuo sėklos iki veislės registravimo – labai ilgas ir komplikuotas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...
-
Dirbtinis intelektas didina pasitenkinimą darbu?
Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 m. mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio i...
-
Europos Parlamentas galutinai pritarė svarbiam dirbtinio intelekto įstatymui
Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti. ...
-
Dirbtinis intelektas medicinoje: gali pakeisti dar vieną profesiją?7
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki. ...
-
Lietuvoje vykdomame projekte – pažangios ir modernios švietimo idėjos1
Mokslas atidaro duris į pasaulio tyrinėjimo procesus, atsiveria didžiulės galimybės analizuoti paslaptingo gamtos pasaulio erdves, keisti mokymosi perspektyvas. Žmogaus išradingumui nėra ribų: visai neseniai žinių pasaulį užvaldė informacin...
-
JT įspėja: dirbtinio intelekto įrankiai kuria seksistinį turinį4
Populiariausi pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) įrankiai yra paremti „OpenAI“ ir „Meta“ programomis, kurios rodo išankstinį nusistatymą prieš moteris, parodė ketvirtadienį Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UN...
-
Pasaulinę šlovę pelniusi lietuvė mokslininkė prisidėjo prie COVID-19 pandemijos suvaldymo11
Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko ...
-
Kad asmenukė nevirstų vaikystės trauma ar nusikaltėlių masalu
Daugelis vaikų šiandien internete pasirodo dar gerokai iki pradėdami vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo pripildyta ultragarso nuotrauka ir pirmieji vaikelio žingsniai jau spėjo tapti...
-
Daugelyje šalių buvo sutrikusi „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla18
Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, antradienį sutriko bendrovės „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Threads“ veikla, šimtams tūkstančių vartot...