- Goda Raibytė, Karolis Budreckas, specialiai LRT.lt iš CERN
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didysis hadronų greitintuvas (LHC) Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) – pats galingiausias ir įspūdingiausias kada nors pastatytas dalelių greitintuvas.
Kaip veikia Didysis hadronų greitintuvas (LHC)? Paprastai kalbant, aukštos energijos dalelių srautai keliauja Greitintuvo vamzdžiuose beveik šviesos greičiu. Vienas srautas keliauja pagal laikrodžio rodyklę, kitas – prieš. Srautai keliauja absoliučiame vakuume. Kadangi LHC yra žiedo formos, dalelių kelią reguliuoja bei jas suspaustas kartu laiko specialūs superlaidūs magnetai. Pasiekus tam tikrus punktus (kaip ATLAS), srautai susiduria. Tada kompiuteriai, o paskui – ir mokslininkai analizuoja gautus duomenis. LHC pastatytas giliai po žeme, ant Prancūzijos ir Šveicarijos sienos, Ženevos pakraštyje.
CERN 2012 m. buvo atrastas Higgso bozonas, tačiau tai – tik darbų pradžia.
LHC neveikė beveik dvejus metus, tuomet buvo keičiamios ir naujinamos įvairios dalys. Balandžio pradžioje paskelbta apie aparato paleidimą. Čia dirbantys geriausi pasaulio mokslininkai jau pasirengę ieškoti naujų dalelių ir įminti dar daugiau Visatos paslapčių.
Kviečiame pasidairyti po CERN „Control Centre“ ir ATLAS eksperimento pastatus. Ir sužinoti, kaip jie prisideda prie visos LHC veiklos.
„Control Centre“
„Control Centre“ kontroliuojami pagrindiniai eksperimentai – LHC, CRYO, PS ir TI. Pastatas gerokai nutolęs nuo kitų, yra pastatytas Prancūzijos, o ne Šveicarijos teritorijoje. Taip esą nuspręsta padaryti dėl labai paprastos priežasties – finansų. „Čia taip pat prižiūrima visa techninė infrastruktūra: palaikoma reikiama temperatūra, gaisrinė sauga ir t. t.“, – LRT.lt pasakoja CERN nuo 1983 m. dirbantis inžinierius Django Manglunki.
Nors pagrindinis kontrolės kambarys įrengtas neseniai, patalpos, kur saugomi serveriai ir pan., pastatytos ir įrengtos aštuntajame dešimtmetyje.
Didžiąją dalį kontrolės atlieka kompiuteriai, tačiau visus galutinius sprendimus priima mokslininkai, kurie dirba 24 val. per parą.
„Pavyzdžiui, negalime 100 proc. pasitikėti kompiuteriais, kai reikia pranešti, ar žmonės gali leistis į požemį, ar tuo metu nėra paleisti dalelių srautai, o kartu užtikrinti, kad jie [srautai] nebūtų paleisti, kol požemiuose dirba žmonės. Kitaip sakant, yra mokslininkas, kuris ranką visada laiko ant kompiuterio pelės“, – aiškina D. Manglunki.
Kambaryje sudėlioti šampano ir vyno buteliai – už kiekvieną pasiekimą: kiekvieną sėkmingai įjungtą aparatą, įvykdytą eksperimentą ar atradimą. „Už visus pirmus kartus. Visada surandame progą išgerti šampano“, – juokauja mokslininkas.
D. Manglunki pasakoja, kad sudėtingiausia jo darbo dalis yra ta, jog kiekvienas CERN veikiantis aparatas yra praktiškai savo paties prototipas. „Todėl dirbti su jais tikrai nėra lengva. Išnaudojame visas įmanomas jų galimybės, tai, žinoma, reiškia, kad visada rizikuojame ir susiduriame su nesklandumais. Įsivaizduokite, kad turite formulės bolidą. Didžiąją laiko dalį jis praleis garaže, kur inžinieriai keis ratus, reguliuos tą ar aną. Galima sakyti, tai yra tai, ką mes ir darome „Control Centre“. Greitintuvas – labai sudėtingas aparatas, prie kurio nuolat dirba geriausi specialistai“, – tikina jis.
Pasak D. Manglunki, jo ir kolegų moto – „Mąstyk kaip protonas – visada būk teigiamas“.
ATLAS eksperimentas
ATLAS yra vienas iš punktų, kuriuose įvyksta ir fiksuojami dalelių srautų susidūrimai. Tai – tarsi milžiniška itin galinga kamera. ATLAS turi daug tikslų: nuo naujų dalelių iki naujų dimensijų ar dalelių, kurios galimai sudaro tamsiąją medžiagą, paieškų. Prie šio eksperimento dirba apie 3 tūkst. mokslininkų iš 38 pasaulio valstybių.
100 metrų po žeme pastatytas ATLAS yra didžiausias kada nors sukonstruotas tokio pobūdžio aparatas – jis sveria apie 7 tūkst. tonų.
„Nuvilsiu, nepastatėme milžiniško aparato po žeme, vietoje to tiesiog sumažiname žmones, todėl ATLAS ir atrodo toks milžiniškas“, – juokaudamas įspėja amerikietis fizikas Stevenas Goldfarbas.
Norintiems patekti į CERN požemius nustatytos griežtos taisyklės. Požemyje žmonių negali būti, kai aparatai įjungti, kai vyksta eksperimentai. Net prie išjungtų aparatų galima praleisti tik iki 30 minučių. LRT.lt žurnalistus lydintis S. Goldfarbas su savimi nešasi dozimetrą.
„Jeigu atidaryčiau bent vienas čia esančias duris, kol LHC veikia, jis išsijungtų. Tiek mažai tereikia“, – sako fizikas. Todėl visai nestebina faktas, kad kiek mažiau nei prieš savaitę LHC buvo išjungtas dėl į vieną iš transformatorių įlindusios kiaunės.
S. Goldfarbas pasakoja, kad eksperimento metu per sekundę įvyksta apie 40 mln. dalelių susidūrimų.
„Įsivaizduokite, kiek duomenų surenkame. Sakykime, vienas petabaitas per sekundę. Žinoma, žmonėms neįmanoma apdoroti tokių duomenų kiekių, todėl juos pirmiausiai „sukramto“ kompiuteriai. Mokslininkai tiesiog nurodo jiems, kas yra įdomu, ką reikia saugoti ir pateikti tolimesniems tyrinėjimams. Kompiuteriai negali nusakyti, kas atsitiks kiekvieną kartą įvykus susidūrimui, bet gali pateikti tikslias tikimybes“, – LRT.lt aiškina S. Goldfarbas. Ir priduria, kad kaskart paleidžiant greitintuvą iš naujo, susidūrimų kiekiai didėja.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...