- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Itin masyvios juodosios skylės drasko ir ryja bejėges žvaigždes kelis šimtus kartų dažniau negu manyta lig šiol, nurodo mokslininkai.
Anksčiau astrofizikai buvo apskaičiavę, kad toks kosminis kanibalizmas yra itin retas reiškinys, nutinkantys kartą per 10-100 tūkstančių metų vienai galaktikai.
Vadinamieji „potvynio tipo ardomieji įvykiai“ lig šiol buvo įrodyti tik astronominėse nuotraukose, aprėpiančiose dešimtis tūkstančių galaktikų.
Tuo tarpu naujos studijos autoriai tvirtina pastebėję žvaigždė, kurią drasko viena juodoji skylė nuotraukoje apimančioje tik 15 galaktikų kolizijas – šis skaičius yra nepaprastai mažas vertinant astronominiais standartais.
Galimybė žvaigždei pranykti juodosios skylės nasruose padidėja šimtus kartų per galaktikų susidūrimus, tokią išvadą daro tyrėjai.
„Šie stulbinantys atradimai rodo – kai susiduria dvi galaktikos, labai padaugėja žvaigždžių sudraskymo ir prarijimo atvejų“, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas autorių, Šefildo universiteto astronomas James Mullaney (Džeimsas Malenis).
Supermasyvios juodosios skylės yra milijonais ir milijardais kartų masyvesnės už Saulę.
Astronomai pripažįsta, kad tokių skylių esama beveik visos žinomose didesnėse galaktikose. Paukščių tako juodoji skylė, kol kas mieganti, yra Šaulio žvaigždyno viduje.
Kaip iš tikrųjų šie monstrai susidaro, astronomai vis dar karštai ginčijasi.
Astronomo Clive Tadhunterio (Klaivo Tedhanterio) vadovaujama grupė, irgi iš Šefildo, analizavo 15 susiduriančių galaktikų, kiekvieną kurių sudaro milijardai žvaigždžių.
2015 metais jei pastebėjo stulbinantį vienos jų, F01004-2237 galaktikos pokytį, palyginus su prieš dešimt metų stebėtu vaizdu; ši galaktika yra maždaug už 1,7 mlrd. šviesmečių nuo Žemės.
Prasijoję grupės „Catalina Sky Survey“ surinktus istorinius duomenis, tyrėjai nustatė, kad ši transformacija įvyko 2010 metais. Tos galaktikos ryškis tais metais padidėjo taip, kaip būtų mirštančios draskomos į gabalus žvaigždės agonijos atveju.
„Mūsų tyrimas rodo, kad galaktikų kolizijos atlieka svarbų vaidmenį, skatinantį žvaigždes kristi juodųjų skylių link“, – sakė J.Mullaney.
Patekusi į pavojingą zoną pasmerktoji žvaigždė yra gravitacinės traukos įsiurbiama į juodąją skylę.
Žvaigždės nuolaužos skrieja vis greičiau ir greičiau, kaista, ir žūstanti žvaigždė išskiria šviesos blyksnį,
Kai mūsų Paukščių takas susidurs su netoliese esančia Andromeda maždaug po 4,5 mlrd. metų, tokio pobūdžio žvaigždžių žlugimo įvykiai kartosis maždaug kas dešimt metų, spėja mokslininkai. Ir šviesų efektai tuomet bus ryškesni už bet kurią žvaigždę ar planetas naktiniame danguje.
„Nuo Žemės mes matome tuos įvykius kaip šviesos blyksnius, trunkančius kelis mėnesius ar keletą metų“, – aiškino J.Mullaney. Žinoma, jeigu kas nors tuo metu stebi.
Naujausi atradimai, paskelbti žurnale „Nature Astronomy“, pagrįsti stebėjimais Williamo Herschelio (Viljamo Heršelio) teleskopu La Palmos saloje Kanarų salyne.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...