Dviejų chemikalų saugios dozės vienu metu gali tapti vėžio sukėlėjomis

Mokslui yra žinoma, jog arsenas ir estrogenai gali būti vėžio sukėlėjais. Tačiau, įprastai, esant labai mažoms dozėms, šie chemikalai nekelia didelės rizikos žmogaus sveikatai.

Vis dėl to, naujas Teksaso technologijų universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, jog net ir „saugios“ šių abiejų chemikalų dozės, veikdamos vienu metu, gali sukelti vėžinių ląstelių vystymąsi prostatoje.

„Šių dviejų chemikalų kombinacija beveik dvigubai padidina tikimybę, jog prostatoje išsivystys vėžinės ląstelės“ – skelbia tyrimo apžvalga, išspausdinta žurnale „The Prostate“.

Aplinkosaugos ir žmogaus sveikatos instituto (angl. The Institute of Environmental and Human Health) docentas Kamaleshwaris Singhas teigia, jog šis atradimas gali būti svarbus, pertvarkant sveikatos apsaugos reikalavimus. Dauguma sveikatos reglamentų remiasi pavienių chemikalų tyrimais. Nedaugelis atsižvelgia į dviejų, ar daugiau, chemikalų kombinacijų sukeliamą poveikį.

„Didžioji dauguma vėžio atvejų kyla dėl aplinkos įtakos. Tik 5-10 procentų vėžinių susirgimų yra dėl genetinių polinkių. Iki šiol mokslininkai laboratorijose tyrė tokius chemikalus, kaip arsenas, po vieną – bandydami sužinoti, kokia jų dozė tampa pavojinga. Tačiau juk realiame pasaulyje mes su chemikalais susiduriame ne po vieną vienu metu“, – aiškina K. Singhas.

K. Singhas pasakoja, jog laboratorijos sąlygomis išbandyti du chemikalus vienu metu jis panoro peržvelgdamas senesnius kancerogeninius arseno tyrimus.

Arseno turi tiek cigarečių dūmai, tiek šulinių vanduo tam tikrose teritorijose, įskaitant Indiją ir Meksiką. K. Singhas ir doktorantas Justinas Treasas susidomėjo, kaip pakis šio chemikalo kancerogeninės savybės, jį sugrupavus su kita kancerogenine medžiaga. Tyrėjai kartu su arsenu tirti pasirinko estrogeną – dėl pastarojo paplitimo. Net ir daugybė plastikinių gaminių turi bisfenolio A, kuris žmogaus organizme gali veikti panašiai kaip estrogenai.

„Vienas iš svarbiausių tyrimo atradimų buvo tai, jog šie du chemikalai vienu metu sustiprina vienas kito poveikį. Kitas svarbus dalykas, kurį turėjome išsiaiškinti – kodėl taip yra“, – sako K. Singhas.

Skirtingai nuo stipresnių chemikalų, pavyzdžiui, benzolo, kurie DNR sukelia didelius pažeidimus, arsenas ir estrogenas nėra tokie stiprūs mutagenai. Kaip tik, jų buvimas gali slopinti kai kurių genų ekspresiją.

Eksperimento metu, žmonių prostatos ląstelės 6 mėnesius kartą per savaitę buvo veikiamos arsenu, estrogenu, bei šių abiejų chemikalų kombinacija. Didžioji dalis testų buvo atliekami su chemikalų kiekiais, laikomais saugiais žmogaus sveikatai.

Pasak J. Treaso, abiejų chemikalų kombinacija tapo MLH1 geno stabdžiu, kuris yra atsakingas už savidestrukcijos signalo siuntimą pažeistoms ląstelėms. Kadangi savidestrukcija negalėjo įvykti, ląstelės matavo ir tapo vėžinėmis.

„Mažos dviejų chemikalų dozės, nenužudančios ląstelės, sukelia pažeidimus, su kuriais ląstelių apsauginis mechanizmas kovoti negali, – teigia J. Treasas, – Mes atradome, kad dviejų chemikalų saugios dozės vienu metu gali tapti rimta problema.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių