Dirbtinis intelektas turi polinkį į rasizmą?

  • Teksto dydis:

Praėjusių metų kovo mėnesį bendrovė „Microsoft“ socialiniame tinkle „Twitter“ pristatė dirbtinio intelekto botą „Tay“. Vos po paros „Tay“ į kairę ir į dešinę taškėsi rasistinio pobūdžio komentarais, atitinkamos leksikos išmokęs iš tų pačių „Twitter“ vartotojų, su kuriais komunikavo. 

Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, „Twitter“ troliai nėra vienintelis šaltinis, iš kurio dirbtinio intelekto programos gali pasisemti rasistinio pobūdžio „išminties“. Nustatyta, kad bet kokia dirbtinio intelekto programa anksčiau ar vėliau tampa šališka, visai kaip žmonės, mokslo naujienų portale livescience.com rašo apžvalgininkė Stephanie Pappas.

Tyrėjai atliko keletą eksperimentų su plačiai naudojama mašinų mokymosi sistema „Global Vectors for Word Representation“ (GloVe) ir nustatė, kad dirbtinio intelekto programos sėkmingai perima pačius įvairiausius žmonėms būdingo šališkumo aspektus. „GloVe“ – tekstais paremtų asociacijų generavimo priemonė; šiuo atveju tai – standartinis žiniatinklio kalbos pagrindu sukauptas tekstynas.

„Šių modelių veikimo rezultatai labai nustebino“, – sakė Prinstono universiteto (JAV) kompiuterių mokslo srities tyrėja Aylin Caliskan. Pasak jos, net ir tie dirbtinio intelekto įtaisai, kurių veikimas pagrįstas, reiktų manyti, nešališkais tekstais, kaip antai Vikipedijos įrašais arba naujienų pranešimais, pamažu ima atspindėti žmogiškąjį šališkumą.

Net ir dviprasmiškose situacijose mes žinome, koks sprendimas turėtų būti teisingas. Deja, mašinos nėra tokios sąmoningos.

Ne visas nuostatas aiškiai suvokiame

Psichologai jau seniai yra nustatę, kad žmogaus smegenys asociacijas tarp žodžių išveda remdamosi giluminėmis tų žodžių reikšmėmis. Šias asociacijas padeda įvardyti vadinamasis paslėptų asociacijų testas (angl. Implicit Association Test). Pavyzdžiui, žmogui pateikiamas žodis „narcizas“, o kartu nurodomos tokios malonius ir nemalonius jausmus sukeliančios sąvokos kaip „skausmas“ ir „grožis“. Žmogus turi kuo greičiau susieti žodį „narcizas“ su viena arba kita sąvoka, paspausdamas atitinkamą mygtuką.

Toks asociacijų testas gali būti naudojamas, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, su kuo žmonės gali pasąmoningai sieti tam tikras socialines arba demografines grupes. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio testų rezultatus, „Project Implicit“ interneto svetainėje nurodoma, kad žmonės yra labiau linkę automatiškai sieti ginklus su juodaodžiais amerikiečiais, o žalos nedarančius objektus – su baltaodžiais amerikiečiais.

Pasak S. Pappas, tyrėjai kol kas nesutaria dėl to, ką šie rezultatai įrodo. Ar šias asociacijas žmonės daro todėl, kad turi tam tikrų giliai įsišaknijusių asmeninių nuostatų, apie kurias net patys nežino? O gal jie jas perima iš kalbos, kurioje neigiamą atspalvį turintys žodžiai statistiškai dažniau pateikiami kalbant apie etnines mažumas, vyresnio amžiaus žmones ar kitas marginalizuotas grupes?

Vadovaujasi tais pačiais stereotipais

A. Caliskan kartu su kolegomis sukūrė būtent kompiuteriams skirtą paslėptų asociacijų testą – jį pavadino žodžių parinkimo asociacijų testu (angl. Word-Embedding Association Test, WEAT). Atliekant šį testą buvo vertinamas asociacijų tarp žodžių stiprumas sistemoje „GloVe“, panašiai, kaip atliekant paslėptų asociacijų testą yra vertinamas asociacijų stiprumas žmogaus smegenyse.

Tiek WEAT, tiek paslėptų asociacijų testo rezultatai kiekvienos tirtos asociacijos ir stereotipo atžvilgiu pasirodė esantys vienodi. Mašinų mokymosi priemonė atkartojo žmonėms būdingas daryti asociacijas: gėlių ir malonių žodžių, vabzdžių ir nemalonių žodžių, muzikos instrumentų ir malonių žodžių, ginklų ir nemalonių žodžių.

Tačiau nustatyta ir šiokių tokių nuogąstavimų keliančių sąsajų: baltaodžiams amerikiečiams būdingi vardai siejami su maloniais žodžiais, juodaodžiams – su nemaloniais. Įdomu dar ir tai, kad vyrų vardus sistema buvo linkusi sieti su karjerą žyminčiomis sąvokomis, o moterų – su šeimos reikalais. Vyrai buvo dažniau siejami su matematika ir mokslu, moterys – su menu. Vyresnio amžiaus žmonėms būdingi asmenvardžiai įvardyti kaip labiau nemalonūs negu tie, kurie siejami su jaunais žmonėmis.

Taikydami antrąjį – panašų – metodą, tyrėjai nustatė, kad mašinų mokymosi priemonė, darydama semantines asociacijas, geba pateikti visiškai tikslią informaciją apie pasaulį. Palyginusi „GloVe“ žodžių parinkimo rezultatus su tikraisiais JAV Darbo statistikos biuro turimais moterų užimtumo statistiniais duomenimis, A. Caliskan komanda nustatė 90 proc. koreliaciją tarp to, kokias profesijas moteriškomis įvardija „GloVe“, ir to, kokia iš tikrųjų yra atitinkamų profesijų moterų procentinė dalis.

Pasak A. Caliskan, programos, kurios mokosi iš žmonių vartojamos kalbos, „sau susiformuluoja labai tikslų pasaulio ir kultūros paveikslą“, net jei ta kultūra yra problemiška, kaip antai stereotipai ir įvairios subjektyvios nuostatos. Specialistės teigimu, užtikrinti, kad dirbtinio intelekto priemonės „suprastų“, koks elgesys yra nešališkas, būtų sunku.

„Mes abejojame, ar, pašalinus šališkumą, problemos tiesiog imtų ir išsispręstų, – sako ji. – Tai veikiausiai turėtų neigiamos įtakos programų gebėjimui tiksliai perteikti pasaulį.“

Lengvo sprendimo nėra

Kaip teigia su aptariamu tyrimu nesusijusi Haverfordo koledžo (JAV) informatikos specialistė Sorelle Friedler, šių metų balandžio 12 d. žurnale „Science“ paskelbti naujojo tyrimo duomenys visiškai nestebina. Tačiau, pasak jos, jie yra svarbūs. S. Friedler tikina, kad bet kokia dirbtinio intelekto programa, kuri naudojasi „GloVe“ arba mokosi iš žmonių vartojamos kalbos, pasmerkta anksčiau ar vėliau tapti šališka.

S. Friedler šiuo metu dalyvauja naujo pobūdžio tyrime, kuris vadinasi „Nešališkumas, atskaitomybė ir skaidrumas mašinų mokymosi srityje“ (angl. Fairness, Accountability and Transparency in Machine Learning). Jos teigimu, lengvo sprendimo šiuo atveju nėra. Kartais programuotojai galbūt ir galėtų programai nurodyti nepaisyti tam tikrų stereotipų, tačiau, kad ir kaip ten būtų, tam tikrais opiais atvejais žmonėms vis tiek tektų įsikišti ir įsitikinti, kad mašina pernelyg „neįsisiautėjo“. Specialistės nuomone, sprendimų galėtų būti daug ir įvairių – viskas priklauso nuo to, kokia yra atitinkamo dirbtinio intelekto įtaiso paskirtis.

Straipsnio autorė S. Pappas teigia, kad žmonių paslėptos nuostatos tam tikrų socialinių grupių atžvilgiu dažniausiai nelabai stipriai koreliuoja su jų atvirai reiškiamomis nuostatomis. Kodėl taip yra, psichologai nesutaria. Galbūt žmonės stengiasi neatskleisti kai kurių savo nuostatų, nes bijo pakenkti savo reputacijai? O galbūt paslėptų asociacijų testai nuostatas vertina ne visai tiksliai?

Tačiau, pasak A. Caliskan, net ir darydami šališkas asociacijas, žmonės vis dėlto sugeba atskirti, kas yra gerai, o kas – blogai. Mašinos, deja, to padaryti negali. „Net ir dviprasmiškose situacijose mes žinome, koks sprendimas turėtų būti teisingas, – sako ji. – Deja, mašinos nėra tokios sąmoningos.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių