- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbtinio intelekto metodai tik dabar pradedami plačiai taikyti verslo operacijų valdymo srityje. Dirbtinis intelektas apima platų tyrimų sričių spektrą: intelektualias mašinas (robotus), programinius robotus. Esminis tokių sistemų išskirtinumas yra gebėjimas samprotauti, kaupti ir išgauti žinias, atrasti tendencijas, mokytis ir adaptuotis prie naujų situacijų ar aplinkos.
Žmogus yra mąstanti būtybė, kuri gali mokytis iš aplinkos surenkamos informacijos, o vėliau sukauptas žinias pritaikyti įvairiose situacijose. Mokslininkai dešimtmečius tyrinėjo biologinių sistemų gebėjimus išgauti, kaupti ir pritaikyti žinias. Imituojant žmogaus smegenų veiklą, buvo sukurti dirbtiniai neuroniniai tinklai (angl. artificial neural networks). Nagrinėjant biologinių organizmų elgseną, sukurti evoliucinių skaičiavimų algoritmai. Jų pagrindas yra natūralios atrankos principai – išlieka stipriausi. Paukščių ir skruzdžių elgsenos tyrimai leido sukurti spiečiaus intelekto algoritmus. Jie sėkmingai taikomi, kuriant programinius robotus, sugebančius automatizuoti sudėtingų problemų sprendimą – analizuoti esamą būseną, prognozuoti elgseną ir modeliuoti optimalius valdymo sprendimus. Šios sistemos per akimirksnį gali sumodeliuoti milijonus galimų sprendimų, vertinant įvairius aplinkos veiksnius. Žmonės to dažniausiai negali padaryti. Be to, jie yra linkę klysti. Su dabartinėmis kompiuterinių sistemų skaičiavimo galimybėmis intelektualūs programiniai robotai gali priimti geresnius sprendimus už žmogų. Tam tereikia 5 sistemos elementų: virtualios verslo modeliavimo ir imitavimo aplinkos; intelektualių komunikavimo technologijų; intelektualių prognozavimo modelių; intelektualių optimizavimo modelių ir intelektualios analizės modelių.
Naudojant komunikavimo technologijas, programiniai robotai realiu laiku susirenka verslo aplinkos duomenis. Jie gali būti pajungti į bankų sistemas, kad surinktų informaciją apie klientams suteiktas paslaugas. Pavyzdžiui, bankomatų išduodamus ir priimtus grynuosius pinigus arba klientų srautą bankų skyriuose ir jų pageidaujamų paslaugų apimtis. Pagal surinktus duomenis atliekama prognozė – nustatomas grynųjų pinigų poreikis kiekviename bankomate ar paslaugų poreikis kiekviename skyriuje. Intelektualios sistemos geba suformuoti adaptyvius bei lanksčius prognozavimo modelius pagal istorinius duomenis. Imituojama sistemos elgsena ir nustatomi faktoriai, lemiantys vienokį ar kitokį paslaugų apimčių svyravimą. Šios sistemos labai greitai išmoksta, kad didesnis pinigų poreikis yra prieš švenčių dienas, nustatomos atlyginimų mokėjimo dienos. Kiekvienam bankomatui ar banko skyriui sukuriamas individualus elgsenos prognozavimo modelis.
Kuomet žinome, kaip elgsis valdomi objektai, aktyvuojami intelektualūs optimizavimo algoritmai. Kiekvienas iš tokių algoritmų gali turėti apibrėžtą tikslo funkciją. Pavyzdžiui, sumažinti grynųjų pinigų valdymo kaštus užtikrinant, kad bankomatuose visuomet būtų reikiamas pinigų kiekis. Įgyvendinant šį tikslą, atliekamas įvairių sprendimų modeliavimas. Programiniai robotai modeliuoja sprendimus, kurie gali būti apriboti statinėmis ir dinaminėmis taisyklėmis. Intelektualios sistemos gali išmokti naujas taisykles ar jų kombinacijas, duodančias geriausią sprendimą. Tai vadinama gebėjimu samprotauti.
Panašius taisyklių rinkinius naudoja ir žmonės kasdieniniame gyvenime. Žinios sukaupiamos iš patirties, o vėliau gali būti pritaikomos. Programiniai agentai šioje srityje turi pranašumą, nes gali labai efektyviai spręsti konkrečias problemas, įvertinant visus galimus sprendimo variantus. Žmogus to dažniausiai padaryti negali. Sprendimų kokybė priklauso nuo žmogaus individualių gebėjimų taikyti įgytas žinias ir mokytis. Tuo tarpu programiniai robotai gali surasti pačius geriausius sprendimus, jeigu turi visą reikiamą informaciją. Sistema gali pasakyti, kada ir kiek pinigų reikia atvežti į kiekvieną bankomatą ir kaip suplanuoti pinigų paruošimo ir pristatymo grafiką, kad kaštai būtų mažiausi. Praktiniai tokių sistemų taikymai leidžia sutaupyti iki 40 procentų kaštų ir pagerinti paslaugų prieinamumą bankų sistemose.
Intelektualios verslo operacijų valdymo sistemos ilgainiui pakeis žmones ir leis efektyviau valdyti paslaugų sistemas. Taip automatizavus gamybą, buvo sumažintos žmogiškojo darbo apimtys. Per ateinančius dešimtmečius bus automatizuojamas operatyvinių sprendimų priėmimas. Verslo informacinėse sistemose šiuo metu sukaupta daugybė duomenų. Kiekvieną dieną jų kiekis dar labiau padidėja. Žmogus vargiai pajėgus tokį duomenų kiekį apdoroti. Pasitelkus intelektualius metodus, galime šiuos duomenis „įdarbinti“ geresniems verslo valdymo sprendimams priimti.
Paskaitoje bus kalbama apie intelektualias verslo operacijų valdymo sistemas (dirbtinį intelektą, didelių duomenų masyvų apdorojimą), skirtas valdyti bankomatų grynųjų pinigų srautus. Sistemas – programinius robotus, gebančius mokytis, adaptuotis ir priimti sprendimus, modeliuojant milijardus galimų sprendimo kombinacijų.
Į Mokslo festivalio paskaitą „Ar dirbtinis intelektas gali priimti geresnius sprendimus už žmogų ir užtikrinti efektyvesnį bankų sistemų valdymą?“ kviečia rugsėjo 12 d. 16 val. VU Kauno humanitarinio fakulteto 11 aud. (Muitinės g. 12, 4 korpusas) Kaune.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...