- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvigubi Tatuino planetos saulėtekiai, matyti legendiniuose "Žvaigždžių karuose" – jau nebe stebuklas. Mat vos už 136 šviesmečių nuo Žemės astronomai Avino žvaigždyne atrado planetą 30 Ari, kurios danguje pateka ne 2, ne 3, o net 4 (!) saulės!
Planetai užgimti ir egzistuoti daugianarėje sistemoje yra didžiulė ir sudėtinga užduotis. Painūs gravitaciniai šviesulių tarpusavio santykiai drumsčia ramius planetinės masės auginimo procesus protoplanetiniame dulkių ir dujų diske.
Tad nieko stebėtino, jog iš daugiau kaip tūkstančio šiandien mokslui žinomų egzoplanetų vos kelios dešimtys "gyvena" dvinarėse ar net trinarėse žvaigždžių sistemose. O planeta, kurios danguje šviestų net 4 saulės, iki šiol astronomams buvo žinoma tik viena – 2013 m. atrasta KIC 4862625.
Vis dėlto dar viena ką tik modernizuotos Palomaro observatorijos (San Diegas, JAV) optikos įrenginiais atrasta keturias saules turinti planeta byloja, kad tokie variantai visatoje tikrai nėra išimtiniai. Taip, jie reti, bet jų yra ne vienas. Keturių saulių šviesoje besišildanti dujinė milžinė 30 Ari yra tikrai milžiniška – 10 kartų masyvesnė už mūsiškį Jupiterį. Vieną orbitinį ratą aplink "pagrindinę" savo žvaigždę ši planeta apskrieja per 335 Žemės paras.
Labai arti "pagrindinė" žvaigždės skrieja mažesnė kompanionė, kurios orbita yra kitapus Ari 30 orbitos. O visa ši sistema (Ari 30 B) sukasi aplink bendrą masės centrą su kita dvinare sistema (Ari 30 A). Šias sistemas skiria ne tiek jau ir daug – 1 670 astronominių vienetų (atstumų nuo Saulės iki Žemės) arba tik už 0,03 šviesmečio (1 šviesmetis lygus 63 240 a.v.).
Ieškodami daugianarių žvaigždžių sistemų, kuriose skrieja planetos, tyrėjai rado ir dar vieną įdomų egzempliorių – trinarę sistemą HD 2638. Joje astronomai atrado karštąjį Jupiterį, kuris aplink "pagrindinę" savo žvaigždę apskrieja per 3 Žemės dienas (įsivaizduokite, jog tiek laiko Žemėje truktų vieneri metai...). Pagrindinė žvaigždė gravitaciniais saitais susieta su kita žvaigžde, kuri nuo jos nutolusi net 44 tūkst. a.v. arba 0,7 šviesmečio – taigi, gerokai toliau nei Ari 30 sistemos A ir B komponentės. Trečioji trinarės sistemos žvaigždė skrieja gerokai arčiau "pagrindinės" žvaigždės – jas skiria tik 28 a.v.
Verta prisiminti, kad, skirtingai nei mūsų Saulė, dauguma žvaigždžių nėra vienišos – jos sudaro dvinares, rečiau – trinares ar dar gausesnes daugianares sistemas. Tad teoriškai ir planetų, kurių danguje šviestų dvi, trys ar net keturios saulės, visatoje turėtų būti ne tiek ir mažai. Tiesa, tokiomis sudėtingomis ir nepastoviomis sąlygomis gyvybė jose vargiai tikėtina.
"Yra miriadai įvairiausių žvaigždžių sistemų formų, – pasakoja tyrimui vadovavęs Reaktyvinio judėjimo laboratorijos JPL mokslininkas Lewisas Robertsas. – Žvaigždės būna ne tik vienišos. Jos skrieja dvinarėse, trinarėse, net keturnarėse sistemose.
Kaip Ari 30 danguje atrodytų tos keturios saulės? Žinoma, tos saulės būtų matomos ne tokio dydžio, kaip mūsiškė. Apskritai, vaizdas būtų toks: viena maža saulė ir dvi nepaprastai ryškios žvaigždės. Viena iš tų žvaigždžių teleskopo objektyve būtų matoma kaip žvaigždžių tandemas (dvinarė sistema Ari 30 A).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...