- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Brauno universiteto inžinieriai atrado neįtikėtiną kietos agregatinės būsenos medžiagą, kuri nesilydytų Žemės branduolio temperatūroje.
Tam tikromis proporcijomis į viena sumaišytos hafnio, azoto ir anglies dalys įgytų fantastišką atsparumą karščiui – ši medžiaga būtų pajėgi atlaikyti net +4127°C kaitrą. Šios medžiagos lydymosi temperatūra būtų maždaug 200 laipsnių didesnė už bet kokios žinomos karščiui atsparios medžiagos lydymosi temperatūrą.
Palyginimui, atrastos medžiagos lydymosi temperatūra prilygsta maždaug 2/3 temperatūros Saulės paviršiuje – taigi, galbūt pajėgtų neišsilydyti vėsiausiuose mūsų žvaigždės sluoksniuose (tiesa, pirma kažkaip tektų įveikti milijonais laipsnių karštesnį Saulės vainiką). O štai išoriniame Žemės branduolyje temperatūra siekia apie +4027°C, taigi, yra maždaug 100 laipsnių mažesnė nei ištvertų naujoji supermedžiaga.
Karščiui ypač atsparią cheminių elementų kombinaciją mokslininkai atrado modeliuodami kompiuteriu – apskaičiuota, kad tokią medžiagą yra įmanoma sukurti. Jų tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Physical Review B“.
Iki šiol atspariausia karščiui medžiaga buvo hafnio, tantalo ir anglies lydinys. Tačiau naujausi kompiuteriniai skaičiavimai byloja, kad deramomis proporcijomis sumaišius hafnio, azoto ir anglies atomus (HfN0,38C0,51), gauta medžiaga ištvertų dar didesnį karštį. Mokslininkai mėgina pirmą kartą susintetinti tokią medžiagą, kad būtų galima atlikti pirmuosius laboratorinius eksperimentus.
Azotas ir anglis Žemėje toli gražu nėra retenybė, tačiau mažiau žinomas hafnis yra retas cheminis elementas. Kol kas mokslininkai nežino, ar tokia medžiaga, jei ją pavyktų susintetinti, būtų naudinga – net jei ji, kaip byloja kompiuterinis modeliavimas, sugebėtų atlaikyti pragariškas temperatūras.
„Lydymosi taškas yra ne vienintelė svarbiausia medžiagų savybė, – atkreipia dėmesį vienas tyrimo bendraautorių, Brauno universiteto inžinerijos profesorius Axelis van de Walle. – Reikės ir tam tikrų mechaninių savybių, atsparumo oksidavimuisi, daugybės kitų savybių. Tad visai gali būti, jog į šią medžiagą dėl kitų būtinųjų savybių tektų įmaišyti kitų elementų, todėl lydymosi temperatūra gali sumažėti. Tačiau turint tokį aukštą atskaitos taško įvertį, lieka daugiau laisvės modeliuoti ir modifikuoti šią medžiagą.“
Tokia medžiaga galėtų būti naudojama ne tik konstruojant gelmėlaivius į mūsų planetos centrą. Iš hafnio, azoto bei anglies lydinio būtų galima gaminti ypač efektyvius skydus nuo karščio, pritaikyti dujų turbinose, ypač dideliu greičiu skriejančių orlaivių korpusų gamyboje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...