- Rūta Stakionytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ligas galima gydyti, naudojant efektyvesnį būdą nei vaistai. Taip tvirtina studentų komandos, sukūrusios genetiškai modifikuotų bakterijų senėjimo mechanizmą, dalyvė Ingrida Olendraitė, baigusi molekulinės biologijos bakalauro studijas.
„Kai geriami vaistai, ne veltui sakoma – nuo vieno padeda, devyniems pakenkia. Juk veikliosios medžiagos tabletėje yra labai mažai, gausu pagalbinių medžiagų. Gydymas bakterijomis būtų daug efektyvesnis. Ateityje galbūt tai prasibraus pro žmonių naujovių baimės barjerą. Bus galima pradėti normaliai naudoti visus genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Bakterijos bus visraktis, bet reikia labai daug darbo ir galimybių, norint nukonkuruoti farmacijos įmones“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako I. Olendraitė.
Jai antrina ir kolegė Ieva Rauluševičiūtė, kurios teigimu, genetiškai modifikuotos bakterijos jau dabar naudojamos vaistų gamyboje.
Norint pritaikyti Lietuvoje, teks palaukti
Visame pasaulyje žmonės susiduria su sunkios senatvės padariniais. Vyresnio amžiaus žmones kankina begalės ligų ir įvairios negalios. Senėjimo problema labai aktuali Lietuvai – paskaičiuota, kad iki 2030 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų. Šie metai Lietuvoje paskelbti sveiko senėjimo metais, todėl, pasitelkiant mokslo bei technologijų plėtrą, bandoma prailginti senatvės trukmę ir pagerinti jos kokybę.
Prie šio tikslo prisideda ir Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda, kuri sukūrė genetiškai modifikuotų bakterijų senėjimo mechanizmą. Komanda tiki, kad ateityje šią sistemą bus galima pritaikyti ir žmonių ligoms gydyti.
„Kai moksleivių klausėme, kaip galėtume pritaikyti šį projektą, jie sakė – ligoms gydyti. Pavyzdžiui, bakterijas galima patalpinti į žarnyną, jos identifikuotų sutrikimą, bet nereikėtų, kad jos pačios ten užsiliktų, gyventų ir nukonkuruotų natūralią mikroflorą. Naudojant mūsų sistemą, bakterijos patektų į žarnyną, atliktų savo funkciją, identifikuotų sutrikimą, išskirtų jį spalva, kurią galima nuskanuoti, o po kurio laiko žūtų“, – apie projektą pasakoja I. Olendraitė.
Ji sutinka, kad Lietuvoje žmonės itin bijo GMO. Mokslininkė svarsto, kad, jeigu žmonės nenori tokių organizmų savo aplinkoje, nesutiktų būti jais gydomi, todėl, siekiant pritaikyti šį projektą, dar reikia palaukti, kol tam subręs pati visuomenė.
Bakterijos – itin neprognozuojami organizmai. Jos – lyg vandens lašeliai, kurie savo kelionėje gali susilieti su kitais arba net kelis kartus pasidalinti ir visiškai savarankiškai keliauti toliau. I. Rauluševičiūtė atkreipia dėmesį, kad modifikuotų bakterijų produktai jau dabar naudojami, gydant pacientus, sergančius cukriniu diabetu. Tai – viena iš dažniausių senyvo amžiaus žmonių ligų Lietuvoje, tačiau dauguma net nežino, kad jai gydyti pasitelkiama genetinė modifikacija.
„Dažnai genetinę modifikaciją siejame su neigiamais dalykais. [...] Mažai kas žino, iš kur gaunamas dabar naudojamas insulinas. Žmogus gali būti prieš genetiškai modifikuotus organizmus, bet sirgti diabetu ir leistis insuliną, turbūt net nesusimąstydamas, kad tas pats insulinas – genetiškai modifikuotos bakterijos produktas. Jis identiškas žmogaus organizmo gaminam insulinui, bet tai – genetiškai modifikuotas produktas“, – teigia I. Rauluševičiūtė.
Gydant nereikėtų naudoti cheminių medžiagų
Abi LRT RADIJO pašnekovės mano, kad jų komandos projektas galėtų būti variklis, duosiantis pradžią modifikuotų bakterijų panaudojimui visoms žmonių reikmėms.
„Mano nuomone, genetiškai modifikuotos bakterijos, atliekančios visas mums reikalingas funkcijas, – raktas į ateitį. Pavyzdžiui, modifikuota bakterija geba gaminti nuskausminamuosius vaistus. Tai būtų pigiau, nei gaminti vaistus chemiškai. Be to, būtų mažiau skausminga daryti injekcijas į nugaros smegenis ar kitur. Tokia bakterija gyventų žmogaus organizme ir išskirtų reikiamą vaistų dozę“, – tvirtina I. Rauluševičiūtė.
Anot jos, bakterija būtų užprogramuota taip, kad veiktų kaip pompa: išskirtų vaistus ir žūtų, o po to vėl pakartotų šiuos veiksmus. Mokslininkės tikinimu, norint tokias bakterijas patalpinti į žmogaus organizmą, užtektų vienos injekcijos arba tiesiog išgerti piliulę. Taip pat bakterijas būtų galima paversti tepalu, kuris šildytų ar atliktų kitą funkciją. I. Rauluševičiūtė priduria, kad, naudojant tokias priemones, nereikėtų naudoti cheminių medžiagų.
„Kai geriami vaistai, ne veltui sakoma – nuo vieno padeda, devyniems pakenkia. Juk veikliosios medžiagos tabletėje yra labai mažai, gausu pagalbinių medžiagų. Gydymas bakterijomis būtų daug efektyvesnis. Ateityje galbūt tai prasibraus pro žmonių naujovių baimės barjerą. Bus galima pradėti normaliai naudoti visus genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Bakterijos bus visraktis, bet reikia labai daug darbo ir galimybių, norint nukonkuruoti farmacijos įmones“, – sako I. Olendraitė.
Projektas gali būti pritaikomas ne tik žmonėms
„International Genetically Engineered Machine“ konkursui besiruošiančioje komandoje šiuo metu yra aštuoni žmonės. Pasak I. Olendraitės, kiekvienas iš jų aktyviai rengia projektą genetinės inžinerijos, kitaip sakant, IGEM, konkursui, nes visi nori būti įvertinti tarptautiniu mastu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) rugsėjo mėnesį.
„Ši idėja kilo labai ilgai ir sunkiai, nes konkurse kiekvienais metais daugėja komandų, labai daug idėjų išnaudota. Žiemą ir pavasarį susitikdavome kiekvieną savaitę ir siūlydavome idėjas. Galiausiai priėjome mintį, kad norime užprogramuoti žmonių naudojamus genetiškai modifikuotus produktus, kad jie, atlikę savo darbą, numirtų. [...]
Pagalvojome – būtų gerai, kad bakterijos turėtų kažką iš vidaus, kas jas po tam tikro laiko numarina. Reikalinga kontrolė. Tai – didelė problema. Bijoma, kad šios bakterijos gali nukonkuruoti natūraliai esančias organizme, nes modifikavimas yra bakterijų patobulinimas“, – aiškina I. Olendraitė.
Ji atskleidžia, kad buvo svarstoma tokiu būdu patobulinti anksčiau minėtame konkurse dalyvavusį projektą. Jis pristatė bakteriją, kuri, patekusi į bitės organizmą, nustato, ar jame yra grybas, sukeliantis pavojingas bičių ligas, dėl kurių dažnai išmiršta spiečiai. Jeigu grybas randamas, bakterija nužudo bitę, kad ši neapkrėstų kitų ir liga neplistų.
„Mes į tokią bakteriją įdėtume savo sistemą, kad ji nenužudytų bitės. Paprastai nužudžiusi grybą ir likusi bitės organizme, bakterija galėtų pakenkti vabzdžiui, jei liktų gyva. Naudojant mūsų sistemą, bakterija nužudytų grybą, pagyventų, pavyzdžiui, dvi savaites, ir pati numirtų. Bitė liktų sveika“, – pateikia pavyzdį I. Olendraitė.
Ši komanda – pirmoji iš Baltijos šalių, kuri pasiryžo dalyvauti tokio masto konkurse. Nors konkursas neapdovanoja laimėtojų piniginėmis premijomis ar ypatingais prizais, komanda nenusimena, nes konkurse dalyvauja, vedama visai kitų tikslų. I. Rauluševičiūtė teigia, kad komanda dalyvauja dėl savo ateities, pažinčių, nori garsinti Lietuvos vardą ir plėsti turimas žinias.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...