Aštuoni mitai apie vaizdo žaidimus, kuriais žmonės vis dar tiki

  • Teksto dydis:

Vaizdo žaidimus šiandien žaidžia daugiau žmonių nei bet kada anksčiau, o jų daromas poveikis yra dažnas diskusijų objektas tarp žaidžiančių ir jų nežaidžiančių. Mokslininkų atliekami tyrimai ir statistika atskleidžia vis daugiau neginčijamų faktų, paliekančių vis mažiau vietos diskusijoms ir atskiriančių tiesą nuo visuomenėję įsigalėjusių mitų.

Žaidimai skirti vyriškajai lyčiai. Nors didžioji dalis visuomenės mano, kad dauguma vaizdo žaidimų žaidėjų yra vyrai, o ir žaidėjais save tris kartus dažniau vadina vyrai nei moterys, statistika byloja ką kitą. Pramogoms skirtos įrangos asociacijos duomenimis, 60 proc. žaidėjų yra vyrai, tačiau net 40 proc. jų sudaro moterys. Be to, net 60 proc. paauglių merginų žaidžia vaizdo žaidimus kompiuteriu, žaidimų konsole ar mobiliuoju telefonu. Įdomu ir tai, kad vaizdo žaidimus žaidžiau daugiau 50 metų ir vyresnių moterų nei vyrų.

Vaizdo žaidimai, kuriuose yra smurto, yra smurto realybėje priežastis. Ryšiui tarp vaizdo žaidimų ir agresijos protrūkių išsiaiškinti buvo atlikta galybė tyrimų. Visi jie patvirtino, kad vaizdo žaidimai žaidėjų nedaro agresyvesnių ar labiau linkusių į nusikalstamą veiklą.

Vaizdo žaidimai kenkia psichikai. Žaidėjai kritikams dažnai atkerta, kad nors jų hobis gali atrodyti vaikiškas, iš tiesų jis turi teigiamo poveikio jų smegenims. Tyrimai rodo, kad iš dalies jie yra teisūs. Veiksmo žaidimai – ypač šaudymo – gerina akių ir rankų sąveiką bei lavina erdvinį mąstymą. Negana to, šie žaidimai gali pagerinti regėjimą, padidinti dėmesingumą ir pagerinti žaidėjų gebėjimą pereiti nuo vienos užduoties prie kitos.

Vaizdo žaidimai ugdo priklausomybę. Nemažai žmonių mano, kad vaizdo žaidimai veikia kaip narkotikai ar alkoholis. Išties, žaidimai kuriami taip, kad kuo labiau įtrauktų ir žmogus kuo daugiau laiko praleistų žaisdamas, tačiau priklausomybes tiriantys ekspertai tvirtina, kad vaizdo žaidimai nėra ir negali tapti priklausomybe. Buvo spėjama, kad galbūt apie 10 proc. visų žaidėjų yra priklausomi nuo vaizdo žaidimų, tačiau atlikus daugiau papildomų tyrimų paaiškėjo, kad šis teiginys neturi jokio mokslinio pagrindo.

Sukurti vaizdo žaidimą nereikia daug pinigų. Yra keletas populiarių žaidimų, kurie buvo sukurti su minimaliomis investicijomis, tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė. Paprastai išties geram žaidimui sukurti reikia bent keleto milijonų eurų. Yra žaidimų, kuriems sukurti buvo išleisti ir šimtai milijonų eurų. Ir tai tėra išlaidos, skirtos gamybai – programuotojams, dizaineriams, dailininkams, garso specialistams. Norint, kad žaidimas taptų populiarus, neretai reikia dar didesnių investicijų į jų viešinimą, reklamą. Pavyzdžiui, į 2011 m. pasirodžiusį „Star Wars: The Old Republic“ buvo investuoti per 200 mln. eurų, į „Grand Theft Auto V“ – apie 260 mln. eurų, o į „Call of Duty: Modern Warfare 2“ – apie 270 mln. eurų.

Vaizdo žaidimai mažina fizinį aktyvumą, o tai turi įtakos prastesnei fizinei formai. Pasaulyje sukurta daugybė vaizdo žaidimų, kurie žaidėjus verčia judėti. JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad fizinį aktyvumą skatinančių žaidimų nauda prilygsta ėjimui bėgimo takeliu 5,6 km/val. greičiu. Tiek vienu, tiek kitu atveju vaikai sudegino tiek pat kalorijų. Tad nieko keisto, kad tokie žaidimai kaip „Wii Sports“ ar „Wii Fit“ randami daugelyje modernių ligoninių ir senelių namų. Be to, tam tikri vaizdo žaidimai kaip gydymo forma taikomi insulto ištiktiems pacientams. Žaidimai padeda jų kūnams visiškai atsistatyti po paralyžiaus ar bent sušvelninti jo padarinius.

Pagrindinė vaizdo žaidimų rinka – vaikai. Nors vaizdo žaidimus daugiau ar mažiau žaidžia daugelis vaikų, pirmoji vaizdo žaidimų kartą jau užaugo, dėl to vaizdo žaidėjų amžiaus vidurkis gana sparčiai didėja. Skaičiuojama, kad apie du trečdaliai žaidimų konsolių rinkos ir šiek tiek daugiau žaidimų kompiuterių rinkos priklauso vyresniems nei 18 metų amžiaus asmenims.

Vaizdo žaidimai skatina socialinę atskirtį. Iš tiesų yra priešingai. Statistika byloja, kad beveik 60 proc. nuolatinių žaidėjų vaizdo žaidimus žaidžia su draugais. 33 proc. žaidžia su broliais ar seserimis, o 25 proc. – su sutuoktiniais ar tėvais. Be to, net ir žaisti vienam žaidėjui skirti žaidimai dažnai neapsieina be bendravimo – įprasta praktika, kad vienam žaidėjui patarinėja kitas. Be to, pastaruoju metu vis daugiau kuriama ir pristatoma žaidėjų grupei skirtų žaidimų.

Išbandyti įvairius žaidimus, susipažinti su naujienomis ir daugiau sužinoti apie žaidimus, jų įtaką ir kultūrą bus galima tradiciniame žaidimų kultūros konvente „GameOn“, kuris lapkričio 2–3 d. vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių