Astronomai: savaitgalį Lietuvos padangę raižę ugnies kamuoliai – tik pradžia

Praėjusį savaitgalį daug Lietuvos žmonių vakarais danguje matė ryškius ir net iki 10 s trunkančius ugnies žybsnius. Astronomų teigimu, tokie ugnies kamuoliai ir žybsniai danguje bus matomi kone visą lapkritį, rašo "Space.com". Tai – tikrai ne pasaulio pabaigos ženklai, tačiau ir ne kasdienis ir ne kasmetinis reiškinys.

Tie ugnies kamuoliai – tauridais arba "Helovino fejerverkais" vadinami ypač ryškūs meteorai. Jais gausiai lyja jau nuo spalio 20 d. ir dar lis iki lapkričio 30 d. Prognozuojamas tauridų pikas – nuo lapkričio 5 d. iki 12 d.

Piko metu per valandą giedrame naktiniame danguje galima pamatyti net ir keliolika ypač ryškių ir gan ilgai neužgęstančių ugnies kamuolių. Neretai jie būna tokie ryškūs, jog jų nenustelbia net ir miesto šviesos. Tauridai atmosferoje sudega geltona ar oranžine spalva ir krinta gana lėtai.

Šios "krintančios žvaigždės" pasirodo, kai į Žemės atmosferą įskrieja smulkios kosminės nuolaužos. Tauridais vadinamų meteorų Žemės orbitoje, kaip manoma, paliko Enkės kometa, o gal ir dar didesnė kometa, kuri būdama jau pakankamai arti Saulės, subyrėjo ir iš jos liko Enkės kometa ir labai daug nuolaužų.

Tauridų lietus išsiskiria tuo, kad jo metu į Žemę krinta kur kas stambesnės nuolaužos. Kaip tik tokių kometos nuolaužų įspūdingas paskutines gyvavimo akimirkas penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį įvairiuose Lietuvos kampeliuose stebėjo ir įspūdžiais apie tai pasidalino daugybė žmonių.

Ypač daug ir stambių tauridų Žemės kelyje aplink Saulę pasitaiko ne kasmet. 2015-ieji – kaip tik tokie tauridų gausybės rago metai.

Du meteorų srautai

Tauridai iš tikrųjų dar ir pasiskirsto į du srautus – šiaurinius tauridus ir pietinius tauridus. Tai – puikus pavyzdys, kas nutinka, kai meteorų srautas sensta. Srautą sudarantys praskriejusios kometos fragmentai negali išlikti lygiai toje pačioje orbitoje kaip ir jų gimtoji kometa, todėl su laiku didėja jų skriejimo trajektorijos nuokrypis.

Jų orbitas sąlygoja ne vien Saulės gravitacija – planetų trauka taip pat veikia jų skrydžio trajektorijas. Kadangi planetų padėtis Saulės atžvilgiu nuolat keičiasi, kai kurių orbitinių apsisukimų metu kometos fragmentai pro jas praskrieja arčiau, o kai kada – toliau. Taip pirminis nuolaužų srautas pasidalija, išsišakoja į keletą srautų. Tai reiškia, kad to srauto meteorų žybsniai Žemės atmosferoje bus matomi ilgesnį laikotarpį ar net keletą kartų paeiliui.

Kaip tik taip nutiko ir tauridams. Jų srautas pasidalijo į dvi dalis. Pietinių tauridų srautas aktyviausias bus lapkričio 5 d. (ketvirtadienį), o šiaurinių tauridų srautas – lapkričio 12 d. (taip pat ketvirtadienį). Jų žybsnių reikėtų ieškoti į pietus nuo Plejadžių spiečiaus, kuris yra Jaučio (lot. – Taurus) žvaigždyne – iš čia ir meteorų pavadinimas (tauridai).

Ugnies kamuolių metai?

Pasirodo, tauridų srauto atžvilgiu 2015-ieji ypač dėkingi dėl jų padėties Mėnulio atžvilgiu. Masyvus delčios pjautuvas Liūto žvaigždyne lapkričio 5 d. tekės tik po vidurnakčio, todėl jo šviesa nenustelbs tauridų žybsnių ir šie visiškai tamsiame danguje iki vidurnakčio atrodys dar įspūdingiau.

Enkės kometos orbita – viena trumpiausių: šis ledo ir dulkių kamuolys aplink Saulę apskrieja tik per 3,3 metų. Beje, Enkės kometa - ne ta pati kaukolės pavidalo "mirusi kometa" 2015 TB1545, kuri netoli Žemės praskriejo spalio 31 d. Meteorų ekspertas Davidas Asheris pastebėjo, kad Žemė periodiškai kerta stambesnių šios kometos nuolaužų srautus. 2015-ieji – kaip tik tokie metai.

Tauridų metai buvo ir 2005-ieji. Tais metais Helovino vakarą labai daug žmonių meteorų ugnies kamuolius stebėjo rytinėje Atlanto vandenyno pakrantėje – kai kurie žybsniai ryškumu nenusileido ir Mėnuliui.

Panašu, kad Lietuvos gyventojai jau matė ne vieną ir ne du ypač ryškius tauridus. Tačiau pats intensyviausias tauridų kritimo metas mūsų dar tik laukia – maža to, šiemet jis vyks dukart (lapkričio 5 ir 12 d.). Tad nepraleiskite progos vakare, sutemus, pakelti akių į dangų – tie ugnies kamuoliai atrodo išties labai įspūdingai.