Arti Žemės praskries namo dydžio asteroidas

  • Teksto dydis:

Namo dydžio asteroidas spalio 12 dieną praskries arti mūsų planetos – daug arčiau negu skrieja Mėnulis, bet pavojaus jis nesukels, pranešė astronomai.

„Nėra jokio pavojaus“

Kosminė uola saugiai prazvimbs maždaug už 44 tūkst. km nuo Žemės, nurodė Europos kosmoso agentūra (ESA). Šis atstumas atitinka apie aštuntadalį atstumo tarp Žemės ir Mėnulio.

Tačiau asteroidas bus per toli, kad sukeltų kokį nors pavojų palydovams, skriejantiems geostacionariosiomis orbitomis maždaug 36 tūkst. kilometrų aukštyje.

„Tiksliai žinome, kad nėra jokios tikimybės šiam objektui susidurti su Žeme“, – naujienų agentūrai AFP sakė ESA Netoli Žemės skriejančių objektų tyrimo grupės Detlefas Koschny (Detlefas Košnis).

„Nėra jokio pavojaus“, – pabrėžė jis.

Asteroidas 2012 TC4 pro mūsų planetą pirmąkart praskriejo 2012-ųjų spalį, maždaug dukart toliau negu pralėks dabar, ir dingo iš akiračio.

Kai buvo pastebėtas, šis 15–30 metrų ilgio akmuo skriejo apie 14 km per sekundę greičiu.

Mokslininkai žinojo, kad asteroidas šiemet pralėks netoli Žemės, bet nebuvo tiksliai žinoma, koks bus atstumas.

Dabar Čilėje esantis Europos Pietų observatorijos (ESO) teleskopas sugebėjo susekti 2012 TC4 maždaug už 56 mln. km nuo mūsų planetos, o astronomai tiksliau apskaičiavo jo trajektoriją.

„Velniškai arti“, – pripažino Vokietijos mieste Darmštate įsikūrusio Europos kosminių operacijų centro vadovas Rolfas Densingas (Rolfas Denzingas).

„Tolimiausi palydovai yra už 36 tūkst. km – taigi, prasilenkimas bus iš tikrųjų artimas“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

Toks artimas praskriejimas tyrėjams suteiks retą galimybę įsitikinti, kaip veikia Žemės „planetinės gynybos“ sistemos. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama ankstyvajam perspėjimui, o ne aktyvioms pastangoms nukreipti asteroidus tolyn nuo mūsų planetos.

Kas nutiks kitą sykį?

TC4 stebėjimai „yra puiki galimybė patikrinti tarptautinį gebėjimą aptikti ir sekti netoli Žemės skriejančius objektus bei įvertinti mūsų gebėjimą visiems kartu reaguoti į realų asteroidų pavojų“, sakoma ESA pranešime.

Asteroidai yra kosminės uolos, likusios po Saulės sistemos formavimosi laikotarpio maždaug prieš 4,5 mlrd. metų. Manoma, kad šių dangaus kūnų yra milijonai. Dauguma jų skrieja vadinamojoje asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio.

Kiek didesnis negu TC4 kosminis objektas, galbūt apie 40 km skersmens, 1908 metais sprogo virš Tunguskos vietovės Sibire. Tai buvo galingiausias naujausių laikų kosminis smūgis Žemei.

2013 metais apie 20 metrų skersmens meteoroidas sprogo atmosferoje virš Čeliabinsko miesto Rusijoje. Jo kinetinė energija prilygo apie 30 Hirošimos atominių bombų.

Sprogimo smūginė banga išdaužė beveik 5 tūkst. pastatų langus ir sužeidė daugiau kaip 1 200 žmonių. Šis incidentas įvyko visiškai netikėtai.

Jeigu TC4 dydžio objektas įskrietų į Žemės atmosferą, „jo poveikis būtų panašus į Čeliabinsko įvykio“, nurodė ESA.

Tačiau Žemės atmosfera yra tik kelių šimtų kilometrų pločio, tad TC4 jos visiškai nekliudys. Be to, net jeigu ir nukristų ant Žemės, jo poveikis būtų visiškai kitoks negu Čeliabinsko objekto.

„Čeliabinsko meteoroidas buvo kometos nuolauža, o jos paprastai sudarytos daugiausiai iš ledo“, – aiškino R.Densingas.

„Kadangi buvo ledinis, jis tikriausiai išsisklaidė atmosferoje... Kalbant apie asteroidus, jie yra kieta medžiaga. Jie sudaryti daugiausiai iš geležies, todėl ne taip lengvai išsklaidytų savo energiją atmosferoje“, – pridūrė jis.

Jeigu TC4 įskrietų į atmosferą, jis tikriausiai pasiektų Žemės paviršių mažai tepakitęs.

Jeigu būtų prognozuojamas tokio dydžio objekto kritimas, gyventojų evakuoti nereikėtų, sakė L.Koschny. Pasak jo, pakaktų perspėti žmones nebūti arti langų, nes juos gali išdaužyti smūginė banga.

R.Densingas, anksčiau perspėdavęs, kad žmonija nėra pasiruošusi apsiginti nuo pavojintų kosminių objektų, sakė, kad dėl artėjančio praskriejimo per daug nesijaudinsiantis – „tik ne šį kartą“.

„Vis dėlto kyla klausimas, kas nutiks kitą sykį, – pridūrė jis. – Jausčiausi truputį ramiau, jeigu perspėjimo laikas būtų ilgesnis.“


Šiame straipsnyje: asteroidaiKosmosas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dėl kanapių reklamos „Facebook“ fiksavo žalingo turinio augimą internete
    Dėl kanapių reklamos „Facebook“ fiksavo žalingo turinio augimą internete

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 1069 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete – penkiskart daugiau nei 2016 metų liepą-rugsėjį, kai buvo gauta 210 pranešimai. ...

  • Robotų karai: JAV sutriuškino Japoniją
    Robotų karai: JAV sutriuškino Japoniją

    Tūkstančiai žmonių stebėjo internete tiesiogiai transliuojamą mūšį, primenantį vaizdus iš tokių filmų, kaip „Transformeriai“. Mūšis baigėsi milžiniškam JAV sukurtam robotui „grandininio pjūklo kardu&...

  • Tyrimas: ar mirštantys žmonės žino, kad miršta?
    Tyrimas: ar mirštantys žmonės žino, kad miršta?

    Klinikinę mirtį išgyvenę žmonės pasakoja įvairių istorijų apie šią patirtį. Vieni teigia regėję šviesą tunelio gale, kiti pasakoja skraidę virš savo kūno ir viską stebėję trečiu asmeniu. Visgi, tokie sąmonės ir ...

    1
  • Kviečia pasižvalgyti, kaip atrodo vienas įdomiausių NASA centrų
    Kviečia pasižvalgyti, kaip atrodo vienas įdomiausių NASA centrų

    Los Andželo (Kalifornija, JAV) pakraštyje, kalnų papėdėje, įrengtas vienas įdomiausių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) centrų – „Jet propulsion laboratory“ (JPL). ...

  • Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai
    Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai

    Japonijos kosmoso agentūros mokslininkai atrado Mėnulyje didžiulį urvą, kuriame kada nors galėtų būti įkurta bazė astronautams, apsauganti nuo pavojingos spinduliuotės ir didžiulių temperatūros svyravimų, ketvirtadienį pranešė pareigūn...

    2
  • Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?
    Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?

    Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime atrodyti beveik pliki. Tačiau iš tiesų visas mūsų kūnas, išskyrus delnus ir padus, yra plaukuotas. Žmogus turi apie 5 milijonus foli...

  • Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų
    Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

    Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujam...

    1
  • Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?
    Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?

    Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų teigimu, išmanieji laikrodžiai yra šiek tiek kitoks įrenginių žanras nei išmanieji telefonai. Ką siūlo „Huami“ kompanija, pagal „Xiaomi“ užsakymą „Xiaomi A...

  • Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį
    Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį

    Arabijos pusiasalyje pirmadienio vakarą padangę nušvietė atgal į Žemę krentanti nepilotuojama Rusijos kosminė krovinių kapsulė, žiūrovų nuo Dubajaus iki Rijado akivaizdoje subyrėjusi Žemės atmosferoje ir nukritusi į Indijos vandenyną. ...

  • Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?
    Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?

    Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų ...

Daugiau straipsnių