Ankstyviausias žmonių protėvis buvo maišo pavidalo gyvis be išeinamosios angos

Mažyčio gyvūno, praminto Saccorhytus coronarius, netikėtai gerai išsilaikiusių fosilijų buvo rasta vidurio Kinijoje, Šaansi provincijoje, sakoma žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje.

Mokslininkai kelia prielaidą, kad šie neišvaizdūs jūriniai organizmai buvo kelių svarbių evoliucijos šakų, įskaitant vedančią žmonių išsivystymo link, pradininkai.

„Gali būti, kad jie yra labai įvairių rūšių, įskaitant mūsiškę, primityvi pradžia“, – sakė vienas iš studijos autorių Simonas Conway Morrisas (Saimonas Konvėjus Morisas), Kembridžo universiteto Didžiojoje Britanijoje profesorius.

Saccorhytus priskiriamas prie itin didelės organizmų grupės – antriniaburnių ( Deuterostomia) anttipio. Šie gyvūnai yra seniausi antriniaburniai, kurių fosilijų iki šiol yra rasta.

Manoma, kad visi antriniaburniai – stuburiniai, dygiaodžiai ir kai kurios kitos grupės – išsivystė iš šio bendro protėvio, sako studijos autoriai.

Žiūrint plika akimi, šios fosilijos atrodo tarsi juodi grūdeliai smėlyje.

„Tačiau tiriant mikroskopu detalių lygis tiesiog atima žadą“, – teigė S.C.Morrisas.

Šių apie 1,3 mm skersmens padarėlių labiausiai į akis krintantis požymis – palyginus su kūno dydžiu itin didelė burna, apsupta koncentriškų gūbrelių žiedų.

Tikėtina, kad Saccorhytus gaudydavo vandens nešamas maisto daleles arba mikroskopinius organizmus.

Įdomu, kad tyrėjai nerado jokių išeinamosios angos požymių, todėl daro išvadą, kad metabolizmo atliekos buvo šalinamos per tą pačią angą.

Ant šio gyvio kūno taip pat buvo aštuoni piltuvėlio pavidalo dariniai, per kuriuos galbūt ištekėdavo per burną įsiurbtas vanduo. S.C.Morrisas sakė naujienų agentūrai AFP, kad šie dariniai galbūt buvo „žiauninių plyšių pirmtakai“.

„Tačiau neradome jokių akių požymių“, – pridūrė jis.

Tyrėjai taip pat įtaria, kad Saccorhytus dengė plona lanksti oda, o susitraukinėjant primityviems raumenims gyvūnus judėti rangydamasis.

Rasti šių padarėlių nebuvo lengva.

„Turėjome apdoroti didžiulį kiekį kalkakmenio – apie tris tonas, kad išgautume šių fosilijų“, – sakė šį atradimą padaręs pagrindinis studijos autorius Jian Hanas (Dzian Hanas), Siano mieste įsikūrusio Šiaurės Vakarų universiteto profesorius.

Iš uolienų išgautos fosilijos buvo tiriamos elektroniniu mikroskopo ir kompiuteriniu tomografu. Gautos nuotraukos padėjo tyrėjams nustatyti, kaip šie gyvūnai atrodė ir gyveno.

Šios fosilijos susidarė 53 mln. metų trukusio kambro periodo pradžioje. Šiuo laikotarpiu vyko itin sparti organizmų evoliucija ir išsivystė daugybė sistematinių grupių, tad mokslininkai jį praminė „kambro sprogimu“.

Šį periodą, kai gyvybė egzistavo tik vandenynuose, užbaigė pirmasis iš penkių masinių rūšių išmirimų, įvykusių per pastaruosius pusę milijardo metų.

Mokslininkų nuomone, šiuo metu vyksta šeštasis masinis išmirimas, lemiamas žmogaus poveikio padarinių, pavyzdžiui, klimato pokyčių.