9 metų senumo „Hubble“ nuotraukose - netikėtas atradimas

Orbitinis teleskopas "Hubble" atrado aplink Neptūną skriejantį astronomams iki šiol nežinotą palydovą, informuoja "Space.com".

Specialistų vertinimu, naujojo Neptūno palydovo S/2004 N1 skersmuo siekia vos 19 kilometrų – jis yra mažiausias Neptūno palydovas. Dėl nykštukinio dydžio mokslininkai ilgai negalėjo jo atrasti – pipiro nepastebėjo ir 1989 m. pro Neptūną praskriejęs kosminis aparatas "Voyager 2".

S/2004 N1 liepos 1 d. netyčia atrado nežemiško proto paieškomis užsiimančio SETI instituto (Kalifornija, JAV) darbuotojas Markas Šouvolteris (Mark Showalter) – tada jis tyrinėjo Neptūno žiedų kadrus, kuriuos užfiksavo kosminis teleskopas "Hubble". Tyrėjas pastebėjo, kad 150-yje teleskopo nuotraukų, darytų nuo 2004 iki 2009 m., matomas baltas taškelis, kuris pasirodė ir besąs naujasis Neptūno palydovas.

Jis tapo keturioliktuoju mokslui žinomu Neptūno palydovu. Nuo mėlynojo milžino šis dangaus kūnas nutolęs daugiau nei per 100 tūkst. kilometrų ir įsitaisęs tarp Larisos ir Protėjo palydovų orbitų. Visą ratą aplink Neptūną S/2004 N1 apsuka per 23 valandas. NASA ekspertų teigimu, palydovas yra toks mažas, jog maždaug 100 mln. kartų blausesnis už blausiausią plika akimi įžvelgiamą naktinio dangaus žvaigždę.

SETI Institute nuotr.: S/2004 N1 nuo Žemės nutolęs per 3 mlrd. km ir skrieja aplink paskutinę Saulės sistemos planetą Neptūną

Didžiausią Neptūno palydovą Tritoną žmonija atrado dar 1846 m. Atradimo autorius – britas Viljamas Laselas (William Lassell). Šis 2,7 tūkst. kilometrų skersmens palydovas yra unikalus Saulės sistemos objektas – jis aplink Neptūną skrieja retrogradine orbita, kurios kryptis yra priešinga Neptūno sukimosi krypčiai. Liaudiškai tariant, Tritonas "varo prieš eismą".

Tritonas, kaip ir Jupiterio palydovai Ijo ir Europa bei Saturno Enceladas su Titanu, demonstruoja vulkaninio aktyvumo požymius. Grupė astrofizikų, vadovaujama Sasvatos Hjer-Madžumder (Saswata Hier-Majumder) iš Merilendo valstijos universiteto (JAV) patikrino, ar po Tritoną dengiančiu ledo lukštu gali egzistuoti skystas angliavandenilių ar amoniako vandenynas.

Manoma, kad Tritonas susiformavo ne Neptūno apylinkėse, o Saulės sistemos paribiuose, vadinamojoje Koiperio juostoje. Tai byloja anomaliai didelis Tritono tankis ir jau minėta neįprasta jo sukimosi kryptis. Visai įmanoma, kad, esant pakankamai vidinei palydovo temperatūrai, po ledo pluta egzistavo ar tebeegzistuoja skysti angliavandenilių ar vandens ir amoniako tirpalo telkiniai. Tiesa, tikėtis, kad juose galėtų būti gyvybės, nevertėtų – tokių telkinių temperatūra siekia, geriausiu atveju, -97°С.