- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išmanieji įrenginiai darbo ir kasdienio gyvenimo aplinkoje plinta žaibo greičiu, jais perduodama ir kaupiama vis daugiau asmeninės ir organizacijų informacijos.
Išmanieji įrenginiai darbo ir kasdienio gyvenimo aplinkoje plinta žaibo greičiu, jais perduodama ir kaupiama vis daugiau asmeninės ir organizacijų informacijos. Kita vertus, tai reiškia, kad nesąžiningiems asmenims ar grupuotėms vis labiau apsimoka platinti išmaniesiems įrenginiams skirtą kenksmingą programinę įrangą. Jeigu diegti antivirusines programas kompiuteriuose tapo norma, į išmaniųjų telefonų ir kitų įrenginių (pvz., planšečių) apsaugą vis dar žiūrima pro pirštus.
Anot saugumo specialistų, elementarus atsargumas ir keli paprasti veiksmai vartotojams gali padėti užkirsti kelią prarasti svarbius ar slaptus duomenis arba net patirti finansinių nuostolių. IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovės „Synergy Consulting“ vadovas Tyrūnas Jokubauskas pristato 10 žingsnių, kaip apsaugoti savo išmanųjį įrenginį.
1. Slaptažodis: visi girdėjo, retas vartoja.
Reikalavimas užrakinti telefoną slaptažodžiu visiems pažįstamas „iki skausmo“ ir girdėtas ne kartą. Tačiau, anot T. Jokubausko, į jį daugelis vartotojų, net savo išmaniuosiuose įrenginiuose kaupiantys slaptą verslo informaciją, dažnai numoja ranka. Saugumo specialistai pataria – turėti bent 4 skaičių PIN kodą išmaniajame telefone yra būtina. Taip pat galima pasirinkti specialų prabraukimo modelį (angl. „swipe pattern“). Tiesa, tokį slaptažodį, kitam asmeniui perėmus išmanųjį įrenginį, gali išduoti nešvarių pirštų ant ekrano paliktos žymės. Saugiausias variantas apsaugoti išmanųjį telefoną – pasirinkti stiprųjį slaptažodį, kurį sudaro didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių, simbolių ir tarpelių kombinacija.
2. Nustatykite automatinį įrenginio užrakinimą.
Jeigu apsaugojote savo išmanųjį telefoną slaptažodžiu, bet palikote jį ant stalo neužrakintą, tarkime, 15 minučių, pasiekti telefone esančius duomenis nebus labai sunku. Daugelis išmaniųjų telefonų turi automatinio užrakinimo funkciją, tad, jeigu ji dar nenustatyta, įjunkite ją. Pasak saugumo specialistų, geriausia pasirinkti kuo trumpesnį užsirakinimo periodą: 2-5 minutės yra geriau nei 10-30 min. Nuolat užsirakinantis telefonas gali sukelti nepatogumų, tačiau tai menkniekis palyginti su prarastais svarbiais duomenimis ar kontaktais.
3. Rinkitės patikimą išmaniųjų programėlių šaltinį.
Prieš susiviliodami diegti vieną ar kitą programėlę, visų pirma atidžiai rinkitės šaltinį, iš kurios ją ketinate parsisiųsti. Tarkime, tokie puslapiai kaip „Google Play“ ir „Apple Store“ taiko griežtus saugumo standartus, atidžiai renkasi, kokios programėlės gali būti pasiekiamos vartotojui. Nepaisant to, prieš diegdami bet kokią programėlę net ir iš patikimo šaltinio, atidžiai perskaitykite prieš tai ją parsisiuntusių vartotojų atsiliepimus ir vertinimus, patikrinkite, ar daug žmonių ją jau išbandė.
4. Neleiskite programėlei peržengti ribų.
Diegdami programėles į savo išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį, atkreipkite dėmesį, kokias teises joms suteikiate: ar leidžiate pasiekti savo kontaktus, nuotraukas, fiksuoti buvimo vietą ir pan.
„Synergy Consulting“ vadovas T. Jokubauskas, vertinant programėlės prieigos ribas, pataria pasitelkti logiką. Pavyzdžiui, tikėtina, kad SMS programėlė paprašys leidimo siųsti ir gauti žinutes, žemėlapio programėlė – leidimo nustatyti jūsų buvimo vietą pasitelkus GPS, o susirašinėjimui ar interneto pokalbiams skirta programėlė norės prisijungti prie kontaktų, nuotraukų, vaizdo ir garso įrašų. Pavyzdžiui, „Facebook“ susirašinėjimo programėlė prašo prieigos prie nuotraukų tam, kad vėliau vartotojas galėtų jomis dalintis su savo draugais. Tačiau verta sunerimti, kai nuotraukų apdorojimo programėlė prašo prieigos prie telefone esančių kontaktų arba lažyboms skirta programėlė – prieigos prie el. bankininkystės sistemos.
5. Nepamirškite atnaujinti išmaniojo įrenginio programinės įrangos.
Neretai naujai rinkai pristatomų produktų programinėje įrangoje būna įvairių saugumo spragų. Tačiau gamintojai suinteresuoti savo programinės įrangos kokybės gerinimu, todėl nuolat diegia jų atnaujinimus, kurie padeda užskirsti kelią įsilaužėliams į išmaniuosius įrenginius.
6. Nespauskite ant kiekvienos nuorodos el. laiške ar žinutėje.
Išmaniajame telefone, kaip ir kompiuteryje, paspaudus ant „kenkėjiškos“ nuorodos galima įdiegti kenksmingus atnaujinimus. Nereiktų pamiršti, kad išmaniuosiuose įrenginiuose pavojingos nuorodos plinta ir žinutėmis. Dažnai tokios nuorodos vilioja patraukliu el. laiško pavadinimu ar galimybe ką nors gauti nemokamai, o kartu prašo asmeninių duomenų. Anot T. Jokubausko, net nespausdami ant nuorodos, o tik atsakydami į nežinomo siuntėjo el. laišką ar žinutę išmaniajame įrenginyje, vartotojai gali pritraukti nesąžiningų asmenų ar grupuočių dėmesį, kurie gali pradėti intensyvesnes atakas.
7. Užšifruokite savo išmanųjį įrenginį (angl. „encryption“)
Tokia priemonė rekomenduojama, jei telefone saugoma labai svarbi informacija. Nepamirškite, kad net ir slaptažodžiu apsaugotą telefoną, vagystės atveju nesąžiningas asmuo gali lengvai prijungti prie kompiuterio bei taip gauti prieigą prie jūsų asmeninių duomenų.
8. Išjunkite WiFi ir „Bluetooth“ prieigas, kai jomis nesinaudojate.
Tuo metu, kai nenaudojate WiFi arba „Bluetooth“, geriausia, kad šios programėlės būtų išjungtos. Tereikia išmaniojo įrenginio nustatymuose pasirinkti tokią funkciją. Taip pat kiekviename įrenginyje galima nustatyti, kad jis automatiškai prisijungtų tik prie gerai pažįstamo – namų ar darbo – tinklo, o „Blootooth“ ryšys būtų įjungiamas tik suteikus leidimą. Kitu atveju išmanusis įrenginys gali automatiškai prisijungti prie tinklų ar įrenginių, kurie yra nepatikimi, gali perimti duomenis apie jūsų buvimo vietą ir pan. Prisijungus prie viešo WiFi tinklo, patartina nesinaudoti aplikacijomis, kurios apdoroja svarbią informaciją, nes taip yra rizika nukentėti nuo "MIM" atakos. „Man-in-the-middle“ ataka (dažnai sutrumpintai vadinama MITM, MitM, MIM, MiM, MITMA, taip pat žinoma kaip „bucket brigade“ arba „Janus“ ataka) yra aktyvi slapto pasiklausymo forma, kai, pasitelkęs nesaugų Wifi ryšį, užpuolikas gali įterpti save tarp dviejų pašnekovų. Iš čia kilęs ir atakos pavadinimas „žmogus viduryje“ (angl. „Man-in-the-middle“).
9. Įdiekite išmaniajame įrenginyje saugos programinę įrangą (angl. „security software“).
Išmanieji telefonai yra kompiuteriniai įrenginiai, tad ir jiems apsaugoti kuriama atitinkama programinė įranga. Tam diegiamos specialios programėlės, kurios pasirūpina kenkėjiškų programų prevencija, nuotoliniu būdu ištrina nereikalingus duomenis, peržiūri kitų programėlių privatumo nustatymus ir reikalavimus, siunčia automatinius perspėjimus keičiant prietaiso nustatymus.
10. Neduokite savo išmaniojo telefono vaikams.
Vaikai bežaisdami ar dėl žinių stokos gali netyčia įdiegti kenkėjišką programėlę į jūsų išmanųjį telefoną arba jūsų sąskaita už telefoną gali „netyčia“ išaugti, vaikui nusipirkus papildomų funkcijų žaidime. Taip pat, jeigu vaikas turi savo asmeninį telefoną, patikrinkite ir parinkite tinkamus įrenginio saugumo nustatymus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai29
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau31
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...