„Microsoft“: 46 proc. vaikų internete atvirauja su nepažįstamaisiais (papildyta)

Programinės įrangos gamintojos „Microsoft“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, net 79 proc. vaikų Europos Sąjungoje naršo socialinių tinklų svetainėse, kuriose aktyviai bendrauja su nepažįstamaisiais ir atvirai dalinasi asmenine ar konfidencialia šeimos informacija.

„Šiuo metu situacija tokia, kad vaikai yra pernelyg patiklūs, o tėvai – vis dar per ramūs dėl savo atžalų saugumo, - teigė „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas. - Būdama viena didžiausių interneto sprendimų kūrėja, bendrovė „Microsoft“ deda aktyvias pastangas, mokydama vaikus ir jų tėvus saugaus elgesio elektroninėje erdvėje“. 

Šiandien visoje Europos Sąjungoje minint Saugesnio interneto dieną „Microsoft“ paskelbė stiprinsianti bendrovės vykdomą „Vaikų saugumo internete“ programą bei bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, tarp kurių Lietuvoje yra Ryšių reguliavimo tarnyba, LR Švietimo ir mokslo ministerija, portalas „One.lt“, telekomunikacijų bendrovė TEO LT.

Pasak „Microsoft Lietuva“ generalinio direktoriaus Mindaugo Glodo, šiemet bendrovė sieks parodyti internete naršantiems vaikams, kad geriausia apsauga yra jų pačių žinios ir sąmoningumas. Šių metų Saugesnio interneto dienos tema -  „Pagalvok prieš paspausdamas“.

Smalsumas įveikia atsargumą

„Vaikų saugumo situacija internete galbūt nėra katastrofiška, tačiau ji kelia nerimą. Naršydami socialiniuose tinkluose net 63 proc. vaikų yra užkalbinami nepažįstamųjų – komentuojami jų įrašai, nuotraukos, nepažįstamieji palieka savo atsiliepimus asmeniniuose vaikų profiliuose. Net 46 proc. europiečių vaikų įsitraukia į pokalbius su žmonėmis, kurių nepažįsta. Situacija Lietuvoje, pasižyminčioje viena didžiausių Europos Sąjungoje interneto skvarba, yra labai panaši“, - pažymėjo M.Glodas.

Bendraudami internetu net 85 proc. vaikų atskleidžia savo vardą, 71 proc. publikuoja asmenines  nuotraukas ir filmuotus vaizdus, 48 proc. pateikia el. pašto adresą, 44 proc. nurodo mokyklos pavadinimą, o 13 proc. atskleidžia net ir namų adresą.

Suaugusieji raginami imtis iniciatyvos

M.Glodo teigimu, švietėjiška kampanija „Pagalvok prieš paspausdamas“ sieks tokią situaciją  pakeisti. Vasario 9-ąją, Saugesnio interneto dieną, Lietuvos respublikos Seime vyksiančioje konferencijoje bendrovė organizuoja žaismingą viktoriną paaugliams „Lengva parodyti – sunku apsaugoti, arba Kad OK netaptų Oops“. Be to, bendrovės iniciatyva beveik 50 informacines ir komunikacijų technologijas (IKT) naudojančių mokytojų, „Microsoft Lietuva“ ir Švietimo informacinių technologijų centro programos „IKT Lyderiai“ dalyvių, vasario 10 d. perduos saugaus elgesio internete žinias mokiniams bei savo kolegoms įvairiose Kauno mokyklose.

Visą kovo mėnesį „Microsoft Lietuva“ darbuotojai vyks į mokyklas ir ves saugumo pamokėles vaikams pagal „Darbuotojų savanorystės“ programą. Visoje Europoje pagal šią programą „Microsoft“ darbuotojai ketina aplankyti maždaug 50 000 vaikų.

 „Mūsų užduotis – padėti vaikams suprasti, kad geriausias ginklas internete yra mąstymas, o tėvams perduoti žinias, kaip jie gali padėti vaikams būti saugesniems internete. Taigi, skatinsime vaikus mąstyti, abejoti, tikrinti ir pasakoti suaugusiems apie nutikimus internete, o tėvus – naudoti konkrečius saugumo įrankius,“ - sakė M. Glodas. Pasak jo, labai svarbu, kad vaikai ir tėvai bendrautų. Šiuo metu tik 3 proc. vaikų papasakoja tėvams arba mokytojams apie kontaktus su nepažįstamaisiais internete.

Prie bendrovės „Microsoft Lietuva“ iniciatyvų šiemet prisidės ir visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, aktyviai vykdanti net keletą vaiko teisių apsaugos gynimo, smurto ir patyčių mažinimo programų. Kaip teigė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė, pasitelkiant „Microsoft Lietuva“ savanorius, šiemet planuojama saugumo internete apmokyti per šimtą organizacijos aktyvistų, kurie vėliau skleis gautas žinias vaikams daugelyje Lietuvos miestų. „Tapusiame įprasta bendravimo forma internete, kaip ir gyvenime, vyksta tiek teigiami, tiek neigiami reiškiniai. Smurtas ir patyčios, deja,  vyksta ir elektroninėje erdvėje. Išmokyti vaikus teisingai elgtis internete reiškia sumažinti pavojus ir neigiamas jų pasekmes,“ – sakė  Rasa Dičpetrienė.

Gelbės konkrečios elgesio internete taisyklės

Tarp grėsmių, su kuriomis vaikai dažniausiai susiduria internete, yra kompiuteriniai virusai ir kenkėjiškos programos, tapatybės vagystės, virtualus chuliganizmas, klaidinančios ir į spąstus viliojančios žinutės. „Microsoft“ specialistai vaikams pateikia ir bendrų,  ir konkrečių patarimų -  pavyzdžiui, atidžiai skaityti visus įspėjimus, nesusitikinėti su internete įsigytais draugais ir pažįstamais be savo tėvų sutikimo, pasitikėtų savo jausmais ir abejonėmis. Jeigu kažkas internete kelia nerimą ar baimę, vaikus reikia skatinti tartis su tėvai, įdiegti ir nuolat atnaujinti antivirusinę programinę įrangą, įjungti ugniasienę ir programinės įrangos atnaujinimus, atsargiai elgtis su dokumentais, prisegtais prie elektroninių laiškų, ir juose esančiomis nuorodomis. Taip pat rekomenduojama, norint uždaryti automatiškai iškylančiuosius langus, spausti arčiausiai krašto esantį mygtuką su „X“ ženklu. Taip pat rekomenduojama naudotis patikimomis interneto naršyklėmis, pvz. „Internet Explorer 8” ar kitomis, turinčiomis potencialiai pavojingų ar abejotino turinio svetainių blokavimo funkciją.

Tėvams patariama kompiuterį laikyti bendrame kambaryje, užduoti konkrečius klausimus apie tai, ką vaikai veikia internete, paprašyti „turistinės ekskursijos“ po svetaines, kuriose vaikai lankosi, naudoti programinę įrangą, ribojančią prieigą prie interneto svetainių.

„Microsoft“ tyrimas taip pat atskleidė, kad 43 proc. paauglių yra visiškai įsitikinę, kad skelbti asmeninę informaciją internete yra saugu, o 53 proc. tėvų tiki, kad jų vaikai patys imasi visų saugumo priemonių. Bet to, net 66 proc. paauglių tvirtina, kad jų tėvai niekaip nekontroliuoja jų naršymo internete, tai pripažįsta ir 40 proc. tėvų.

„Vaikų saugumo internete“ tyrimą „Microsoft“ atliko tarp portalo MSN lankytojų. Iš viso tyrime dalyvavo 14 181 respondentas iš 11-os Europos Sąjungos valstybių. Tyrimas apibendrino apklausų rezultatus, gautus 2009 metais. 


Radijo programos „Klasikos“ laidos „Ryto allegro“ dalyvių komentarai

Anot Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros docento Alfredo Laurinavičiaus, internetas – didžiulis informacijos šaltinis, suteikiantis ne tik didelių galimybių, bet ir keliantis didelių pavojų.

„Internete vaikas gali susidurti su traumuojančia informacija, tapti jam pavojingų įvykių dalimi“, – pastebi psichologas.

Anot jo, jei vaikas daugiau laiko praleidžia bendraudamas virtualiame pasaulyje, o ne leisdamas laiką su draugais ir artimaisiais, tėvams jau reikėtų sunerimti.

„Kai realūs santykiai, kontaktai tampa silpnesni, kai mažiau bendraujama su realiais žmonėmis, atsiranda didžiulės spragos mokykloje – tai gali būti ženklai, kad vaikas jau atsidūrė internetiniame gyvenime“, – sako A. Laurinavičius.

Psichologo teigimu, tėvai turėtų domėtis, kas vyksta vaiko gyvenime.

„Reikia būti kartu su savo vaiku, žinoti, domėtis, kuo jis domisi. Būdami arti, galime ir kažką pamatyti, nujausti. Jei vaiką paliekame augti pačiam sau, neturime su juo kontaktų, neskiriame laiko pasišnekėti, negalėsime įvertinti, kas vyksta jo gyvenime, taip pat ir su internetu susijusioje srityje“, – pastebi jis.

Su interneto keliamais pavojais susidūrusi trijų vaikų mama Ingrida Ragelskienė teigia, kad problemą išspręsti pavyko tik po pokalbio su dukra.

„Vyriausioji dukra paauglė labai daug laiko praleidžia internete. Beveik metus teko kovoti su vienu portalu, kuriame, manau, užsiregistravę daugelio vaikai. Jie ten keičiasi nuotraukomis, informacija. Paskui mergaitė pradėjo gauti pasiūlymus, elektroninius laiškus, ji išsigando, sutriko. Tokių aiškaus turinio pasiūlymų gavo ir jos draugės“, – pasakojo mama.

I. Ragelskienė teigė bandžiusi kenksmingo turinio svetaines blokuoti, tačiau tai, anot jos, ne itin veiksminga priemonė.

„Kompiuteris yra visur – mokykloje, bibliotekose, pas draugus. Supratom, kad neužblokuosi visko, nes virtualaus purvo yra daug, tai nesustabdomas srautas. Jei pradėsi viską blokuoti, tai reiks vaiką uždaryti namuose ir niekur nebeleisti. Teko pradėti šnekėtis su vaiku“, – sakė mama.

Anot jos, inicijuojami projektai, aiškinantys, kaip apsaugoti vaikus nuo grėsmių virtualioje erdvėje, yra naudingi, tačiau reikėtų ir įstatyminės bazės, galėsiančios padėti efektyviau kovoti su pavojais internete.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys pripažįsta, kad draudimais ir ribojimais problemos išspręsti neįmanoma, o ir techninės galimybės šioje srityje – ribotos.

„Socialiniai tinklalapiai yra vieni iš labiausiai vaikus dominančių, bet juos uždrausti praktiškai neįmanoma. Kitas kelias – reglamentavimas, bet taip pat turi vykti pokalbis tarp valstybės institucijų, šių tinklalapių organizatorių, kad būtų tie saugikliai, mechanizmai tinklalapiuose, kurie įvestų kontrolę, pavyzdžiui, amžiaus cenzą, kitus mechanizmus. čia reikia geros valios ir iš socialinių tinklalapių, bet procesas jau prasideda, vyksta pokalbis, judėjimas teigiama linkme“, – kalbėjo R. Rainys.
Anot jo, Lietuvoje veikia karštoji linija, kuria galima pranešti apie internete pastebėtą netinkamo turinio informaciją.

„Kitas dalykas – neteisėtas turinys, pornografija, ksenofobija, rasizmas, žiaurybės. Įstatymais tokia informacija draudžiama. Kiekvienas apie tokią informaciją gautas pranešimas išnagrinėjamas specialistų“, – teigė RRT atstovas.

„Problema, kad tėvai pagal kompiuterinį raštingumą Europos šalyse pralenkia vaikus iki 11-12 metų. Tad vaikai žino, kaip internetu naudotis ir draudimus apeiti, tad techninis kontroliavimas darosi neįmanomas“, – teigia A. Laurinavičius.

Psichologas pataria tėvams pakalbėti su vaikais apie tai, kokios grėsmės jų gali tykoti internete.

„Reikia paaiškinti, kokią informaciją siųsti, kodėl su nepažįstamais dalintis savo informacija nėra gerai, kodėl nereikia susitikti su žmogum, kurio nepažįsti. Vaikas turi žinoti, kad gali susidurti su patyčiomis, pornografine medžiaga. Jis neturi jos platinti, o nutraukti bendravimą su tokiu žmogumi“, – teigė jis.

Anot psichologo, vaikams reikia atskleisti teigiamą interneto pusę. „Reikia labiau supažindinti su galimybėmis, kaip jis gali panaudoti mokymosi reikalams. Internetas yra instrumentas, jis gali būti kaip ginklas, naudojamas į bet kurią pusę“, – pastebi A. Laurinavičius.

Parengta pagal „Klasikos“ laidą „Ryto allegro“.


Šiame straipsnyje: duomenų apsaugaprivatumas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių