- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaimyninės Marso planetos paviršiuje NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo šimtus sraigių kiautus primenančių didžiulių spiralės formos kraštovaizdžio elementų, kokių iki tol Raudonojoje planetoje nebuvo užfiksuota, informuoja „NationalGeographic.com“.
Mokslininkai yra linkę manyti, jog neįprastos struktūros – sustingusios lavos srautai. Jei tai tiesa, tikėtina, jog didžiąją dalį teritorijų ties Marso pusiauju suformavo ne kadaise slinkę ledynai, kaip mano kai kurie ekspertai, o ugnikalniai.
Atabaskos slėniai (angl. – „Athabasca Valles“) yra kanalų ir slėnių regionas, kurio paviršių dengia sausumos platformos (angl. – „terrain plates“) – struktūros, bylojančios, jog prieš milijonus metų planetos paviršiumi dreifavo kažkokie planetos plutą skaldantys telkiniai. Mokslininkai, mėgindami įvardyti tų migravusių telkinių kilmę, susiskirstė į dvi stovyklas: vieni yra linkę manyti, jog Marso gruntą šitaip vagojo ledynai, kiti – karštos lavos srautai.
Raudonosios planetos paviršiuje zondas MRO nufotografavo iš viso 269 „sraiges“, kurių skersmuo siekia iki 30 metrų.
„Nėra žinoma apie jokius gamtinės kilmės procesus, kurie spiralines kraštovaizdžio struktūras suformuotų slenkant ledynams“, - žurnalo „Science“ publikacijoje tvirtina tyrimo autoriai Endrius Rajanas (Andrew Ryan) ir Filipas Kristensenas (Philip Christensen) iš Arizonos valstijos universiteto. Anot mokslininkų, Marso spiralės savo forma labiausiai panašios į Havajų salose lavos srautų suformuotus sausumos paviršiaus darinius.
„Viskas, ką pastebėjome Atabaskos slėniuose, gali būti suformuota tik lavos tėkmės, - pažymi F. Kristensenas. – Nors kai kuriuos darinius norėtųsi priskirti ledynų slinkimui, lavos spiralės šią galimybę aiškiai paneigia.“
Žemėje tam tikro tipo lavos srautai, vadinami „pahoho“ (angl. – „pahoehoe“), teka įvairiomis kryptimis ir skirtingais greičiais. Tokios neįprastos lavos srautų dinamikos rezultatas – įvairios sukinių struktūros, kurios, lavai stingstant, įgyja akį traukiančias formas (pvz., spiralės). Žemėje tokių spiralių aptinkama okeanų povandeniniuose kalnagūbriuose – tose vietose, kur kadaise susidūrė du priešpriešiais judėję įkaitusios lavos srautai.
„Nors E. Rajano straipsnio medžiaga išties įdomi, manau, jog Atabaskos slėnių spiralės liudija ne vulkaninį aktyvumą, o tai, jog čia kadaise būta senovinės sušalusios jūros, - teigia Openo universiteto (Jungtinė Karalystė) Žemės mokslų fakulteto tyrėjas Džonas Marėjus (John Murray). – Tų spiralinių struktūrų slėniuose yra tiek daug, jog jų atsiradimo paaiškinti negalima niekuo kitu, tik tuo, jog jas suformuoti galėjo tik sušalęs, o vėliau sublimavęs vanduo (sublimacija – procesas, kurio metu kietos agregatinės būsenos medžiaga iškart virsta į dujinę būseną). Taip įvairiai neteka jokia lava.“
Diskusija, kas suformavo Marso paviršiaus „sraiges“ gali būti svarbesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei paaiškėtų, jog spirales suformavo ledas, Atabaskos slėniai taptų potencialia astrobiologinių gyvybės paieškų Marse vieta.
„Jei ten iš tiesų būta didelės jūros, tuomet ši vieta Marse yra viena iš tų, kur reikėtų ieškoti gyvybės požymių, jei tokia Marse kada nors egzistavo, - samprotauja Dž. Marėjus. – Net jei jūra buvo 5 mln. metų, joje gali būti išlikusių požeminių ledo fragmentų, o jose... – mikrofosilijų.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...