Marso paviršiuje aptiktas gigantiškų spiralių telkinys

Kaimyninės Marso planetos paviršiuje NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo šimtus sraigių kiautus primenančių didžiulių spiralės formos kraštovaizdžio elementų, kokių iki tol Raudonojoje planetoje nebuvo užfiksuota, informuoja „NationalGeographic.com“.

Mokslininkai yra linkę manyti, jog neįprastos struktūros – sustingusios lavos srautai. Jei tai tiesa, tikėtina, jog didžiąją dalį teritorijų ties Marso pusiauju suformavo ne kadaise slinkę ledynai, kaip mano kai kurie ekspertai, o ugnikalniai.

Atabaskos slėniai (angl. – „Athabasca Valles“) yra kanalų ir slėnių regionas, kurio paviršių dengia sausumos platformos (angl. – „terrain plates“) – struktūros, bylojančios, jog prieš milijonus metų planetos paviršiumi dreifavo kažkokie planetos plutą skaldantys telkiniai. Mokslininkai, mėgindami įvardyti tų migravusių telkinių kilmę, susiskirstė į dvi stovyklas: vieni yra linkę manyti, jog Marso gruntą šitaip vagojo ledynai, kiti – karštos lavos srautai.

Raudonosios planetos paviršiuje zondas MRO nufotografavo iš viso 269 „sraiges“, kurių skersmuo siekia iki 30 metrų.

„Nėra žinoma apie jokius gamtinės kilmės procesus, kurie spiralines kraštovaizdžio struktūras suformuotų slenkant ledynams“, - žurnalo „Science“ publikacijoje tvirtina tyrimo autoriai Endrius Rajanas (Andrew Ryan) ir Filipas Kristensenas (Philip Christensen) iš Arizonos valstijos universiteto. Anot mokslininkų, Marso spiralės savo forma labiausiai panašios į Havajų salose lavos srautų suformuotus sausumos paviršiaus darinius.

„Viskas, ką pastebėjome Atabaskos slėniuose, gali būti suformuota tik lavos tėkmės, - pažymi F. Kristensenas. – Nors kai kuriuos darinius norėtųsi priskirti ledynų slinkimui, lavos spiralės šią galimybę aiškiai paneigia.“

Žemėje tam tikro tipo lavos srautai, vadinami „pahoho“ (angl. – „pahoehoe“), teka įvairiomis kryptimis ir skirtingais greičiais. Tokios neįprastos lavos srautų dinamikos rezultatas – įvairios sukinių struktūros, kurios, lavai stingstant, įgyja akį traukiančias formas (pvz., spiralės). Žemėje tokių spiralių aptinkama okeanų povandeniniuose kalnagūbriuose – tose vietose, kur kadaise susidūrė du priešpriešiais judėję įkaitusios lavos srautai.

„Nors E. Rajano straipsnio medžiaga išties įdomi, manau, jog Atabaskos slėnių spiralės liudija ne vulkaninį aktyvumą, o tai, jog čia kadaise būta senovinės sušalusios jūros, - teigia Openo universiteto (Jungtinė Karalystė) Žemės mokslų fakulteto tyrėjas Džonas Marėjus (John Murray). – Tų spiralinių struktūrų slėniuose yra tiek daug, jog jų atsiradimo paaiškinti negalima niekuo kitu, tik tuo, jog jas suformuoti galėjo tik sušalęs, o vėliau sublimavęs vanduo (sublimacija – procesas, kurio metu kietos agregatinės būsenos medžiaga iškart virsta į dujinę būseną). Taip įvairiai neteka jokia lava.“

Diskusija, kas suformavo Marso paviršiaus „sraiges“ gali būti svarbesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei paaiškėtų, jog spirales suformavo ledas, Atabaskos slėniai taptų potencialia astrobiologinių gyvybės paieškų Marse vieta.

„Jei ten iš tiesų būta didelės jūros, tuomet ši vieta Marse yra viena iš tų, kur reikėtų ieškoti gyvybės požymių, jei tokia Marse kada nors egzistavo, - samprotauja Dž. Marėjus. – Net jei jūra buvo 5 mln. metų, joje gali būti išlikusių požeminių ledo fragmentų, o jose... – mikrofosilijų.“


Šiame straipsnyje: maršaszondasplaneta

NAUJAUSI KOMENTARAI

gebelsas

gebelsas portretas
but idomu suszinoti Kubiliaus nuomone siuo klausimu...

faktas

faktas portretas
Tokių gyvybės formų kaip žemėje ,tikrai nėra.nebent konservatorių .

vv

vv portretas
mokslininkų nuomone,kubilius atsakytų taip-,,nematau problemos,o bendrai tai apsvarstysime frakcijuose'' .....
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių