Lietuvoje aukštojo mokslo magistrai nevertinami

Po studijų Lietuvos universitetuose magistrai dirba žemesnės kvalifikacijos darbus, tą patį išsilavinimą turinčios moterys uždirba mažiau už vyrus.

Turtingų tėvų vaikams įsidarbinti sekasi geriau ir sėkmę darbo rinkoje lemia ne pažintys.

Tai naujausi pirmą kartą Lietuvoje atlikti mokslinio tyrimo "Universitetų absolventų integracija darbo rinkoje" duomenys, kurie ypač išsamiai bus pristatyti š.m. gegužės 13 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje.

Tyrimo komanda neslepia - rezultatai pribloškiantys.

• Paskutiniaisiais studijų metais imkitės darbo paieškos - tai leis išvengti bedarbystės pabaigus studijas. Pamirškite, kad sėkmę darbo rinkoje lemia pažintys - tai mitas, nes svarbiausia yra asmeninės savybės, įgyto išsilavinimo lygis ir darbo patirtis. Stenkitės baigti magistrantūros studijas - jas baigusių absolventų šansai gauti didesnį, negu vidutinis atlyginimą yra beveik du kartus didesni, nei asmenų, nebaigusių magistrantūros studijų.

Tokias rekomendacijas būsimiems ar jau įstojusiems studentams pateikia "Viešosios politikos ir vadybos instituto" (VPVI) analitikai. Tiriant, kaip šalies aukštųjų mokyklų absolventams sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje, buvo apklausta daugiau kaip 4000 asmenų. Visi jie Lietuvos universitetus baigė per pastaruosius 10 metų.

Labiausiai tyrimo komandą nustebino šie rezultatai:

• Net ir krizės metu didelė dalis universitetų absolventų dalis sugebėjo išsaugoti darbą: tik 3,9 proc. visų apklaustųjų absolventų niekada nedirbo, nes, nepaisant pastangų, nesusirado darbo. Tačiau baigusiesiems studijas 2009 m. įsidarbinti sekėsi gerokai sunkiau: net 16 proc. jų ieškojo ir nerado darbo.

• Lietuvoje klęsti nelygybė: šansai, kad daugiau nei vidutiniškai uždirbantis asmuo bus vyras yra beveik tris kartus didesni, nei kad tas asmuo bus moteris. Be to, aukštesnes pajamas ir didesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai turi didesnius šansus studijuoti universitete ir pabaigę studijas gauti didesnį darbo užmokestį.

Pasak tyrimo vadovo VPVI analitiko Žilvino Martinaičio, šie universitetų absolventų integracijos tyrimo duomenys turi būti naudingi ne tik politikos formuotojams, mokslininkams, bet ir abiturientams, ketinantiems stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Specialiai jaunimui sukurta svetainė www.saldusvaisiai.lt. "Abiturientai čia pirmiausiai pasirenka sėkmės darbo rinkoje kriterijų - ar apklaustieji absolventai dar kartą studijuotų tame universitete, kurį baigė, kaip lengvai ar sunkiai rado darbą po studijų, ar jautė pasitenkinimą studijomis, ar gerai uždirba, ar dirba pagal specialybę. Tada jie pasirenka norimą universitetą bei studijų kryptį. Ir gauna tikslų rezultatą, ko gali tikėtis pabaigus studijas", - aiškina Žilvinas Martinaitis.

"Saldūs vaisiai" skaičiuoklė parodo:

• Daugiausiai apklaustų absolventų, uždirbančių didesnį, negu vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, yra tarp KTU statybos inžinerijos, saugos inžinerijos bei energetikos, ISM ir TVM vadybos ir verslo administravimo bei VGTU transporto inžinerijos ir informatikos apklaustųjų buvusių studentų. Labiausiai studijomis yra patenkinti (didžiausia absolventų dalis vėl rinktųsi tą patį universitetą) VU fizikos, informatikos ir teisės bei MRU politikos mokslų ir viešojo administravimo, KTU ekonomikos apklaustieji absolventai.

Tyrimo nauda ir aktualumu įsitikinęs ir dr. Ramūnas Vilpišauskas: "Tokie klausimai iki šiol buvo santykinai menkai tyrinėti ir yra svarbūs tiek būsimiems abiturientams, tiek aukštosioms mokykloms, tiek darbdaviams. Sėkmingai atlikta tokio pobūdžio užduotis gali būti labai naudinga vykdant aukštojo mokslo reformą." Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo ir socialinių tyrimo instituto direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis teigia, kad "tiriant integraciją į darbo rinką, be jokios abejonės, Lietuvoje tokių sisteminių ir kompleksinių tyrimų labai trūksta."

Tyrimas yra atliktas įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijų schemą „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje" paprojektį „Studijų rezultatų kokybė: universitetų absolventų integracijos darbo rinkoje tyrimas". Kvotinę absolventų apklausą atliko rinkos tyrimų kompanija "RAIT". Lietuvoje šiuo metu veikia 15 valstybinių universitetų ir 7 nevalstybiniai universitetai. Juose dėstomos 63 studijų krypčių programos.

Po studijų Lietuvos universitetuose magistrai dirba žemesnės kvalifikacijos darbus, tą patį išsilavinimą turinčios moterys uždirba mažiau už vyrus.

Turtingų tėvų vaikams įsidarbinti sekasi geriau ir sėkmę darbo rinkoje lemia ne pažintys.

Tai naujausi pirmą kartą Lietuvoje atlikti mokslinio tyrimo "Universitetų absolventų integracija darbo rinkoje" duomenys, kurie ypač išsamiai bus pristatyti š.m. gegužės 13 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje.

Tyrimo komanda neslepia - rezultatai pribloškiantys.

• Paskutiniaisiais studijų metais imkitės darbo paieškos - tai leis išvengti bedarbystės pabaigus studijas. Pamirškite, kad sėkmę darbo rinkoje lemia pažintys - tai mitas, nes svarbiausia yra asmeninės savybės, įgyto išsilavinimo lygis ir darbo patirtis. Stenkitės baigti magistrantūros studijas - jas baigusių absolventų šansai gauti didesnį, negu vidutinis atlyginimą yra beveik du kartus didesni, nei asmenų, nebaigusių magistrantūros studijų.

Tokias rekomendacijas būsimiems ar jau įstojusiems studentams pateikia "Viešosios politikos ir vadybos instituto" (VPVI) analitikai. Tiriant, kaip šalies aukštųjų mokyklų absolventams sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje, buvo apklausta daugiau kaip 4000 asmenų. Visi jie Lietuvos universitetus baigė per pastaruosius 10 metų.

Labiausiai tyrimo komandą nustebino šie rezultatai:

• Net ir krizės metu didelė dalis universitetų absolventų dalis sugebėjo išsaugoti darbą: tik 3,9 proc. visų apklaustųjų absolventų niekada nedirbo, nes, nepaisant pastangų, nesusirado darbo. Tačiau baigusiesiems studijas 2009 m. įsidarbinti sekėsi gerokai sunkiau: net 16 proc. jų ieškojo ir nerado darbo.

• Lietuvoje klęsti nelygybė: šansai, kad daugiau nei vidutiniškai uždirbantis asmuo bus vyras yra beveik tris kartus didesni, nei kad tas asmuo bus moteris. Be to, aukštesnes pajamas ir didesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai turi didesnius šansus studijuoti universitete ir pabaigę studijas gauti didesnį darbo užmokestį.

Pasak tyrimo vadovo VPVI analitiko Žilvino Martinaičio, šie universitetų absolventų integracijos tyrimo duomenys turi būti naudingi ne tik politikos formuotojams, mokslininkams, bet ir abiturientams, ketinantiems stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Specialiai jaunimui sukurta svetainė www.saldusvaisiai.lt. "Abiturientai čia pirmiausiai pasirenka sėkmės darbo rinkoje kriterijų - ar apklaustieji absolventai dar kartą studijuotų tame universitete, kurį baigė, kaip lengvai ar sunkiai rado darbą po studijų, ar jautė pasitenkinimą studijomis, ar gerai uždirba, ar dirba pagal specialybę. Tada jie pasirenka norimą universitetą bei studijų kryptį. Ir gauna tikslų rezultatą, ko gali tikėtis pabaigus studijas", - aiškina Žilvinas Martinaitis.

"Saldūs vaisiai" skaičiuoklė parodo:

• Daugiausiai apklaustų absolventų, uždirbančių didesnį, negu vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, yra tarp KTU statybos inžinerijos, saugos inžinerijos bei energetikos, ISM ir TVM vadybos ir verslo administravimo bei VGTU transporto inžinerijos ir informatikos apklaustųjų buvusių studentų. Labiausiai studijomis yra patenkinti (didžiausia absolventų dalis vėl rinktųsi tą patį universitetą) VU fizikos, informatikos ir teisės bei MRU politikos mokslų ir viešojo administravimo, KTU ekonomikos apklaustieji absolventai.

Tyrimo nauda ir aktualumu įsitikinęs ir dr. Ramūnas Vilpišauskas: "Tokie klausimai iki šiol buvo santykinai menkai tyrinėti ir yra svarbūs tiek būsimiems abiturientams, tiek aukštosioms mokykloms, tiek darbdaviams. Sėkmingai atlikta tokio pobūdžio užduotis gali būti labai naudinga vykdant aukštojo mokslo reformą." Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo ir socialinių tyrimo instituto direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis teigia, kad "tiriant integraciją į darbo rinką, be jokios abejonės, Lietuvoje tokių sisteminių ir kompleksinių tyrimų labai trūksta."

Tyrimas yra atliktas įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijų schemą „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje" paprojektį „Studijų rezultatų kokybė: universitetų absolventų integracijos darbo rinkoje tyrimas". Kvotinę absolventų apklausą atliko rinkos tyrimų kompanija "RAIT". Lietuvoje šiuo metu veikia 15 valstybinių universitetų ir 7 nevalstybiniai universitetai. Juose dėstomos 63 studijų krypčių programos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių